kosmoso chemija
kòsmoso chèmija, mokslas, tiriantis kosminių objektų (išskyrus Žemę) cheminę sudėtį, cheminių elementų atsiradimą, paplitimą, pasiskirstymą, migraciją ir sąveiką, molekulių susidarymą ir suirimą tarpžvaigždinėje erdvėje ir molekuliniuose debesyse. Kosmoso chemija siejasi su mineralogija, branduoline astrofizika, petrologija, įvairiomis fizikos šakomis. Cheminiai procesai kosmose vyksta labai dideliame temperatūros ir slėgio intervale, esant labai skirtingiems magnetiniams ir elektriniams laukams, plazmos srautams, veikiant intensyviai spinduliuotei. Kosmoso chemijoje taikomi spektrinės analizės (astrospektroskopija) ir cheminės analizės metodai (tiriama kosminių medžiaga, pvz., meteoritų, Marso, Mėnulio uolienų mėginiai, specialių erdvėlaivių surinkti ir į Žemę atgabenti kometų, tarpžvaigždinės medžiagos ėminiai). Tiriant kosminių objektų spinduliuotės spektrus nustatoma kosminių objektų ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų, dulkių) sudėtis, fizikinė būsena (temperatūra, slėgis), kūnų sukimosi greitis ir kita, teoriniai kosminiai kūnų modeliai, pvz., infraraudonąja spektroskopija (infraraudonoji astronomija) iš Žemės, lėktuvų, erdvėlaivių nustatyta, kad didžioji dalis molekulių yra organiniai junginiai. Kosminėje erdvėje rasta daugiau kaip 150 įvairių molekulių. Kosminiuose kūnuose daugiausia yra lengvųjų elementų (H2, He), planetų mantijoje ir plutoje – silicio, magnio. Iš dujinių medžiagų labiausiai paplitę vandenilis H2 ir anglies monoksidas CO, rasta organinių junginių – metilamino, metanolio, etanolio, acetono, metano, aromatinių junginių. Meteoritai pradėti tirti 18 a., žvaigždžių ir Saulės spektrai – 19 a. viduryje (1868 P. J. C. Janssenas ir J. N. Lockyeris, tirdamas Saulės protuberantų spektrą, atrado cheminį elementą helį). 20 a. antroje pusėje nustatytas cheminių elementų pasiskirstymas meteorituose ir planetose (V. M. Goldschmidtas, H. C. Urey), 1969 Lewisas Snyderis tarpžvaigždinėje erdvėje atrado organinį junginį formaldehidą. Kosmoso chemijos tyrimų šiuolaikinės kryptys: ledo ir organinių medžiagų kitimas tankiuose molekuliniuose debesyse ir naujai susidarančių žvaigždžių sistemose, organinės medžiagos (virsmai, nustatymas ir pasiskirstymas) ūkuose, artimose galaktikose, kosminėse dulkėse vykstančios cheminės reakcijos, dulkių paviršiaus susidarymo ir kitimo modeliavimas (vadinama tarpžvaigždinių debesų paviršiaus chemija). Didžiausias kosmoso chemijos tyrimų centras yra Astrochemijos laboratorija (NASA).
Junginys | Merkurijus | Venera | Žemė | Marsas |
---|---|---|---|---|
SiO2 | 44–47 | 40–50 | 45 | 37–50 |
TiO2 | 0,33 | 0,2–0,3 | 0,15 | 0,2–0,3 |
Al2O3 | 4,7–6,4 | 3,4–4,1 | 3,3 | 3,1–6,4 |
MgO | 34–55 | 33–38 | 40 | 30 |
FeO | 3,7 | 5,4–19 | 8,0 | 16–27 |
CaO | 1,8–5,2 | 3,2–3,4 | 2,6 | 2,4–5,2 |
Na2O | 0,08 | 0,1–0,3 | 0,3 | 0,1–0,2 |
2476
2331