Kòsovas (Kosovo), iš dalies pripažinta valstybė (nuo 2008) Balkanuose. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Serbija, pietuose – su Makedonija, vakaruose – su Albanija ir Juodkalnija. Plotas 10 887 km2. 1,93 mln. gyventojų (2021). Sostinė – Priština (216 900 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2011): Prizrenas (85,1), Uroševacas (42,6), Djakovica (40,8), Pećas (49,0), Kosovska Mitrovica (46,2).
2271
Kosovas žemėlapyje
Kosovo herbas
Kosovo vėliava
1
Kosovo žemėlapis
Kosovas ir Metochija; Kosovo i Metohija; Kosovo Respublika
Reljefas
Paviršius kalnuotas (Kopaoniko, Prokletije, Šar Planinos kalnagūbriai); kalnų vidutinis aukštis 2000 metrų. Kosovo Poljės (vidutinis aukštis 500–600 m), Metochijos (350–450 m) tektoninės įdubos. Gausu karstinio reljefo formų (daugiausia Kosovo vakaruose), karstinių urvų (didžiausias – Velika Klisura).
Šar Planinos kalnai
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Prištinoje sausio vidutinė temperatūra 6 °C, liepos–rugpjūčio 26 °C. Per metus iškrinta 1630 mm kritulių (daugiausia rugsėjį–kovą ir gegužę).
Vidaus vandenys
Didžiausios upės Sitnica (Ibaro intakas) ir Baltasis Drinis (teka į Adrijos jūrą).
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, Kosovo vakaruose yra kalciažemių, Baltojo Drinio slėnyje – išplautžemių, Prištinos ir Prizreno apylinkėse – verstžemių.
Augalija
Apie 30 % Kosovo teritorijos užima miškai (daugiausia ąžuolynai).
Aplinkos apsauga
Šar Planinos kalnagūbrio šiauriniame šlaite yra Šar Planinos nacionalinis parkas (plotas 390 km2).
Kosovo ūkio svarbiausios šakos – kasybos pramonė ir žemės ūkis. Kasama lignitas, cinko, švino, chromo, nikelio rūdos, sidabras, auksas, piritas, magnezitas. Metalo, medienos apdirbimo, mašinų, elektrotechnikos, chemijos, tekstilės, popieriaus, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Sidabro, aukso dirbinių amatai. Auginama kviečiai, kukurūzai, miežiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, tabakas, bulvės. Metochijos įduboje išplėtota sodininkystė; daugiausia auginama obelys, kriaušės, persikai, vynmedžiai. Veisiama galvijai, avys, naminiai paukščiai. Svarbiausias geležinkelis Kraljevo–Skopjė (Makedonija).
Priština
Istorija
Senovėje dabartinio Kosovo teritorija priklausė Romos Ilyrijos provincijai. Nuo 6 a. Bizantijos valda. 6–7 a. čia apsigyveno slavų gentys. 9–11 a. Kosovas priklausė Bulgarijai, nuo 12 a. – Serbijai. 1389 užkariautas Turkijos. 17 a. Kosove apsigyveno daug albanų. Po 1912–13 Balkanų karų jis atiteko Juodkalnijai ir Serbijai, nuo 1918 priklausė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). 1941 prijungtas prie Albanijos. 1945–63 Serbijoje buvo Kosovo ir Metochijos autonominė sritis, 1963–69 kraštas; nuo 1968 Kosovo autonominis kraštas.
Yrant Jugoslavijai Kosovo parlamentas 1990 paskelbė nepriklausomybę, atsakydama Serbija panaikino Kosovo autonomiją. 1991 Kosovo albanai per savo surengtą referendumą pritarė krašto nepriklausomybei, 1992 išrinko parlamentą ir prezidentą, kurių Serbija nepripažino. Kosovo albanų ir serbų bendruomenių santykiai blogėjo. Dėl Serbijos nuo 1996 vykdyto vadinamojo etninio valymo (juo siekta Kosovą paversti gyvenamu tik serbų) albanai pradėjo kurti partizaninę Kosovo išvadavimo armiją. 1998 vasarą kilo ginkluotos albanų ir serbų kovos, į kurias 1999 03 turėjo įsikišti ir tarptautinė bendrija (Kosovo krizė). 1999 06 pabaigoje į Kosovą buvo įvestos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos (jose yra ir Lietuvos karių). Stebint Jungtinių Tautų misijai 2001 įvyko rinkimai į Kosovo parlamentinį susirinkimą, per kuriuos apie 90 % balsų surinko albanų partijos (dauguma serbų rinkimus boikotavo). 2008 02 17 Kosovo parlamentas paskelbė Kosovo nepriklausomybę. Krašto teisinis statusas lieka neaiškus. Kosovo nepriklausomybę pripažino 113 valstybių – Jungtinių Tautų narių. 2008 05 08 jo nepriklausomybę pripažino ir Lietuva.
Prizrenas