Kòsta Rkos architektūrà
Iki 20 amžiaus
Išliko ikikolonijinio laikotarpio gyvenviečių fragmentų Diquís (Río Grande de Térraba) upės deltoje (5–15 a, su akmens sferomis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2014). Dauguma 16–17 a. statinių sunaikinti per žemės drebėjimus ir piratų užpuolimus. Išliko bažnyčios Ujarráse (Cartago provincija, 17 a.) griuvėsiai, barokinis pranciškonų vienuolyno pastatas Orosi (1766) su varpine ir vidiniu kiemu.
Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bazilika Cartago (1639, rekonstruota 1912, architektas L. L. Logostera)
Kolonijiniu laikotarpiu pastatyta stačiakampio plano miestų, juose – žemų pastatų su vidiniais kiemais iš plūkto molio (rečiau iš plytų). Priemiesčiuose statyti barakai, nuo 20 a. antros pusės – vienaukščiai betoniniai gyvenamieji namai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje pastatyta kolonijinio stiliaus bažnyčių: Heredijos (1797), Guadalupe Cartago (1810). Paskelbus nepriklausomybę (1821) plėtotas neoklasicizmas (karinės vadovybės būstinė Comandancia, architektas M. Velázquezas, Tautos rūmai, architektas F. Kurtze, abu San Chosė), kolonijinės architektūros bruožai derinti su vietinės statybos tradicija (Kosta Rikos universitetas San Chosė).
Imigrantai iš Prancūzijos ir Vokietijos darė įtaką ispanų gyvenamųjų namų statybos tradicijai – pastatyta vienaukščių pastatų su verandomis. Šalia kitų stilių plėtota eklektika. Statyti surenkamų metalinių konstrukcijų, atvežtų iš Europos (Edificio Metálico San Chosė, 1870), neoklasicizmo (Nacionalinis teatras, 1897) ir neogotikos (Malonės bažnyčia, 1905, abu San Chosė, architektas L. J. Bonnefillis) stilių pastatai.
20 amžius
20 a. pastatyta modernistinių pastatų (gyvenamieji namai Jiménez la Guardia San Chosė, 1900, architektas F. Tensa), tęsta eklektizmo tradicija, naudoti bizantiškojo, klasicizmo ir mudecharų stiliaus elementai (Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bazilika Cartago, 1639, 1912 rekonstruota, pašto ir telegrafo pastatas San Chosė, 1914, abiejų architektas L. L. Logostera).
Po I pasaulinio karo neoklasicistinių ir neobarokinių pastatų suprojektavo architektas J. F. S. Quesada (1892–1968): klubo Unión pastatas San Chosė (1921, neišliko), Šv. Dominyko bazilika Heredijoje (su architektu T. Quirósu, 1924). Bažnyčių suprojektavo architektas J. M. B. Monge (1890–1966; Nuestra Señora de Desamparados San Chosė 1935, Nuestra Señora del Cármen Cartago, 1945), T. Quirósas (San Isidro de Coronado San Chosė, 1935). Nuo 20 a. 4 dešimtmečio pradėta naudoti art deco elementus (gyvenamieji namai San Chosė, 1935, architektas J. M. B. Monge). Vokiškojo ekspresionizmo, art deco ir modernizmo bruožų turi vokiečių architekto P. E. Brinkmano (plokščių stogų vienaukščiai gyvenamieji namai 1933, 1935, 1954), J. F. S. Quesados (ligoninė San Juan de Dios 1934, Secretaria de Salubridad Pública pastatas 1940, visi San Chosė) projektuoti statiniai.
Nuo 20 a. 7 dešimtmečio didėjo Jungtinių Amerikos Valstijų architektūros įtaka, kūrė architektai J. Borbónas, E. Vargasas, H. Jiménezas, Ch. B. Stagno (gyvenamieji namai San Chosė, 1979, Escuela „Country Day“ pastatas San Antonio, 1983).
Pasaulio paveldo vertybės
Ikikolonijinio laikotarpio gyvenviečių fragmentai Diquís (Río Grande de Térraba) upės deltoje (nuo 2014).
2271
Kosta Rikos kultūra
Kosta Rikos konstitucinė santvarka
Kosta Rikos partijos ir profsąjungos