Kòsta Rkos dail
Kosta Rikos dabartinėje teritorijoje išliko ikikolumbinio laikotarpio dailės kūrinių. Iki ispanų užkariavimo indėnai kūrė altorius su reljefais, stilizuotas žmonių ir gyvūnų figūrėles iš akmens, dievybių figūrėles iš žadeito, žmonių, paukščių, roplių formos kabučius iš aukso ir vario lydinio, keramikos dirbinius – žmogaus veido, gyvūnų formos indus, lipdytiniais arba tapytais raštais puoštus ąsočius, taures (dažnai su 3 zoomorfinėmis kojelėmis), švilpukus, barškučius ir kita.
Kolonijiniu laikotarpiu tapybos ir skulptūros kūriniai daugiausia buvo atvežami iš Ekvadoro, Gvatemalos ir Meksikos. 19 a. viduryje pradėjo kurti vietiniai dailininkai: monumentalias skulptūras iš akmens kūrė F. Gutiérrezas (1841–1897), portretus ir polichromines skulptūras iš medžio – J. Mora Gonzálezas (1862–1895). Meninis gyvenimas tapo įvairesnis 20 a. pradžioje. 3–4 dešimtmetyje San Chosė buvo reguliariai rengiamos dailės parodos. 1928 T. Quirósas (1897–1977) ir M. Jiménezas (1900–1947) įkūrė Meno mylėtojų būrelį (Círculo de Amigos del Arte), jos nariai daugiausia kūrė akademistinės manieros kaimo gyvenimą vaizduojančius paveikslus. 4 dešimtmečio viduryje ėmė ryškėti akademistų ir modernistų konfliktas. Raiškias apibendrintų formų skulptūras, kuriose ryšku actekų dailės įtaka, kūrė F. Zúñiga (1913–1998; neįvertintas Kosta Rikoje emigravo į Meksiką), ekspresionistinės stilistikos grafikos kūrinių sukūrė F. Amighetti (1907–1998). 7 dešimtmetyje gyvavusios grupuotės Grupė aštuoni (Grupo Ocho) nariai (M. de la Cruzas Gonzálezas, 1909–1986, kiti) plėtojo abstrakčiąją tapybą. Sukurta siurrealistinių kūrinių (R. Fernándezas, g. 1935). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje sukurta instaliacijų, performansų, videomeno kūrinių. Žymesni šiuolaikiniai dailininkai – E. Zúñiga (g. 1950), F. Herrera (g. 1954), J. D. Tichleris, R. Matamorosas (abu g. 1960), J. Rodríguezas del Paso (g. 1961), M. Zumbado (g. 1964), F. Herrero (g. 1978) ir kiti.
1179
Kosta Rikos kultūra
Kosta Rikos konstitucinė santvarka
Kosta Rikos partijos ir profsąjungos