Kosta Rikos gamtinis žemėlapis
Karibų jūros pakrantė (Cahuita)
Kosta Rikos kalnų kraštovaizdis
Chirripó Grandės kalnas
Alajuelos provincijos kraštovaizdis
atogrąžų miškas (Osos pusiasalis)
fikusas (Osos pusiasalis)
Monteverde debesų miškas (biologinis rezervatas)
kokosai
kapucinai
raudonosios aros
kirstukinis ilgaliežuvis lapanosis
Kòsta Rkos gamtà
Krantai
Karibų jūros krantai lygūs, akumuliaciniai, Ramiojo vandenyno – vingiuoti, yra pusiasalių (Nicoyos ir Osos), įlankų (Papagayo, Nicoyos, Dulcės); bendras kranto linijos ilgis 1290 kilometrų.
Reljefas
Didumą Kosta Rikos paviršiaus užima Kordiljerų kalnai. Juose daug veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Kosta Rikos šiaurės vakaruose ištįsusi Guanacastės Kordiljera (didžiausias aukštis 2028 metrai). Vidurinę dalį užima Centrinė Kordiljera (joje yra aukščiausias Kosta Rikos ugnikalnis – Irazú ugnikalnis; aukštis 3432 m) ir tarpukalnių plynaukštė – Centrinė Meseta (aukštis 1100–1500 metrų). Kosta Rikos pietryčiuose yra Talamancos Kordiljera (joje iškilęs Kosta Rikos aukščiausias kalnas – Chirripó Grande; aukštis 3820 metrų).
Pakrantėse ir šalies šiaurės rytuose, San Juano upės baseine, yra žemumų. Daug karstinių reljefo formų; daugiausia jų Kosta Rikos pietinėje dalyje (į pietus nuo sostinės San Chosė) ir šiaurės vakaruose (Barra Hondos nacionaliniame parke). Daug karstinių urvų, iš jų ilgiausias – Corredoreso urvas (3,6 kilometro).
Kosta Rika yra aktyvioje seisminėje zonoje; būna žemės drebėjimų (stiprūs buvo 1910, 1991).
Klimatas
Klimatas musoninis subekvatorinis. Rytinėje dalyje per metus iškrinta 2500–5000 mm kritulių (lyja ištisus metus, būna tropinių ciklonų); kitur – 1500–2000 mm (daugiausia lyja vasarą; 4–5 mėnesius lietaus nebūna, pasitaiko sausrų). Žemumose metų vidutinė temperatūra 27 °C, Centrinėje Mesetoje 22 °C. Kalnuose – vertikalusis klimato zoniškumas.
Vidaus vandenys
Apie 2/3 Kosta Rikos upių priklauso Karibų jūros baseinui, 1/3 – Ramiojo vandenyno baseinui. Ilgiausios upės – San Juanas (Nikaragvos pasienyje), Chirripó ir Sixaola (teka į Karibų jūrą). Pietvakariuose daug trumpų upių, tekančių į Ramųjį vandenyną; ilgiausia – Tempisque.
Yra nedidelių ežerų; didžiausias – Arenalis. Šiaurės rytuose yra pelkių.
Dirvožemiai
Dirvožemiai Kosta Rikos vakarinėje dalyje – geltonžemiai, kalnuose – vulkanžemiai, kalkžemiai, rytinėje dalyje – rūgštžemiai, Karibų jūros pakrantėje – šlynžemiai, durpžemiai.
Augalija
37,5 % šalies teritorijos užima miškai. Daugiausia auga periodiškai lapus metantys atogrąžų miškai, kalnuose – mišrieji miškai. Kosta Rikos miškuose daug vertingų medžių rūšių – juodmedžiai, ochromos, raudonmedžiai, kedrai; daugiau kaip 1000 orchidėjų rūšių. Karibų jūros pakrantėje – mangrovės, prie Ramiojo vandenyno – kai kur retmiškiai, savanos. Kalnuose, aukščiau kaip 2800 m, – žolinė augalija.
Gyvūnija
Veisiasi pumos, jaguarai, elniai, beždžionės. Apie 600 paukščių rūšių; gausu drugių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 24,8 % Kosta Rikos ploto, iš jo 10,3 % sudaro nacionaliniai parkai. Trys saugomos gamtos teritorijos yra pasaulio paveldo vertybės: La Amistado tarptautinis parkas (1983, Talamancos Kordiljeroje; Kosta Rikai priklauso jo dalis), Kokosų salos nacionalinis parkas (1997) ir Guanacastės nacionalinis parkas (1999).
Yra du biosferos rezervatai: La Amistado ir Centrinės Vulkaninės Kordiljeros.
12 Ramsaro konvencijos saugomų vietovių (plotas 569 742 hektarai).
Kosta Rikos konstitucinė santvarka
Kosta Rikos partijos ir profsąjungos