vadinamoji Veneros figūrėlė (11,7 cm aukščio)
Kostiònkų-Bòrševo stovỹklos, grupė vėlyvojo paleolito stovyklų Dono dešiniajame krante, į pietus nuo Voronežo, Kostionkų ir Borševo (arba Borščevo) kaimų teritorijoje (Rusija).
Kostionkų–Borševo stovyklos užima apie 10 km2 plotą, kuriame surasta daugiau kaip 60 stovyklų, datuojamų 38 000–13 000 prieš Kristų. Tai ankstyviausias žinomas Rytų Europoje vėlyvojo paleolito archeologinis paminklas.
Svarbiausios yra Kostionkų 1, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 21 stovyklos; kai kurios jų turi po 4–5 kultūrinius sluoksnius, priskiriamus įvairioms archeologinėms kultūroms. Kostionkų–Borševo stovyklas atrado 1879 I. Poliakovas. Kostionkų–Borševo stovyklos tiriamos (tyrė A. Spicynas, S. Zamiatninas, P. Jefimenko) nuo 19 a. pabaigos. Kai kuriose stovyklose rasta medinių antžeminių ir šiek tiek į žemę įleistų medinių būstų su židiniais (viduryje) liekanų; Kostionkų 4 ir 8 stovyklose nedideli būstai buvo statyti grupėmis. Kostionkų 9 stovykloje aptiktas ir ištirtas didelis apskritas (9 m skersmens) pastatas, statytas iš mamuto kaulų. Stovyklose rasta daug akmeninių ir kaulinių ginklų, meno dirbinių iš mamuto ilčių ir akmens (moters, vadinamosios Veneros, ir žvėrių figūrėlių), kabučių iš pragręžtų žvėrių dantų.
20 a. viduryje buvo aptikta mirusiųjų (palaidoti suriesti ar sėdintys) kapų, kurių ankstyviausi datuojami 38 000–33 000 prieš Kristų (šio laikotarpio palaidojimų Rytų Europoje daugiau nežinoma).