Kostromà (Кострома, Kostroma), miestas Rusijoje, į šiaurės rytus nuo Maskvos, abipus Volgos; srities ir rajono centras. 276 929 gyventojai (2020).
Upių uostas. Per miestą eina Jaroslavlio–Galičo geležinkelis. Oro uostas. Lengvųjų automobilių dalių, automatinių linijų, tekstilės mašinų, ekskavatorių, katerių, medienos apdirbimo staklių gamyba, tekstilės (daugiausia lininių audinių), siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, maisto pramonė. Juvelyrinių dirbinių gamyba. Technologinis (1932–62 tekstilės institutas, 1962–95 technologijos institutas), pedagoginis (1949–94 institutas) universitetai, žemės ūkio akademija (1949–94 institutas), karo universiteto filialas. Dvasininkų mokykla. Ipatijaus vienuolyno istorijos ir architektūros muziejus rezervatas (įkurtas 1957), vaizduojamojo meno muziejus. Dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Netoli Kostromos, Krasnojės prie Volgos kaime, – juvelyrinių dirbinių centras.
Kostroma
Architektūra
Ipatijaus vienuolyno ansamblis (įkurtas 14 a., dabar Kostromos istorijos ir archeologijos muziejus)
Dievo Apsireiškimo vienuolynas (1565, 1672), įtvirtinto Ipatijaus vienuolyno (įkurtas 14 a., dabar Kostromos istorijos ir archeologijos muziejus) ansamblis: Švenčiausiosios Trejybės soboras (1590, atstatytas po gaisro 1652), įtvirtinimai (pastatyti 1586–1643), varpinė (1605), Arkivyskupo rūmai ir bojarinų Romanovų gyvenamieji namai (16–17 a.). Prisikėlimo (dar vadinama Voskresenija na Debre, 1652), Atsimainymo, Šv. Jono Auksaburnio (abi 17 a.) cerkvės. Turgavietė (18 a. pabaiga–19 a. pradžia), areštinės pastatas, gyvenamieji namai (architektas P. Fursovas), miesto administracinis pastatas (architektas N. Metlinas, visi 1806–30).
gyvenamasis namas Kostromos medinės architektūros muziejuje
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1213. Nuo 13 a. antros pusės buvo dalinės kunigaikštystės sostinė. 1362 prijungta prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. 13–17 a. ne kartą sugriauta totorių, dėl Kostromos besivaržančių kunigaikščių, Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. 1613 Kostromoje caru išrinktas Michailas Romanovas.
17–18 a. vienas didžiausių Rusijos miestų ir seniausių tekstilės centrų (pirmoji manufaktūra įkurta 1751). Nuo 1719 provincijos, 1778–1919 gubernijos, nuo 1944 srities centras.
20 a. labai išsiplėtė (1897 buvo 41 000 gyventojų, 1987 – 276 000 gyventojų), išplėtota mašinų gamyba, metalo apdirbimo ir kitos pramonės šakos.
Lietuviai
Per I pasaulinį karą Kostromoje gyveno lietuvių, pasitraukusių iš Lietuvos. Veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. Per II pasaulinį karą 1943 Kostromoje veikė sovietų valdžios organizuoti finansų darbuotojų kursai, kuriuose buvo rengiami finansininkai – juos buvo numatyta po karo įdarbinti sovietų valdžios įstaigose SSRS vėl užimtoje Lietuvoje.
Ipatijaus vienuolyno ansamblis (įkurtas 14 a., dabar Kostromos istorijos ir archeologijos muziejus)