Kostromõs srits (Kostromskaja oblast) yra Rusijos europinės dalies vidurinėje dalyje. Plotas 60 144 km2. 717 800 gyventojų (2005). Centras – Kostroma (277 700 gyventojų, 2005); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2005): Bujus (26,5), Nerechta (25,4), Šarja (24,4). Miesto gyventojų 67,4 % (2002). Kostromos sritis suskirstyta į 24 rajonus. Įkurta 1944.
Kostromos sritis užima Rytų Europos lygumos vidurinę dalį. Srities vakaruose yra Kostromos žemuma, vidurinėje dalyje – Galičo aukštuma, šiaurėje – Šiaurės skliautakalvių pakraštys. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –12 oC, liepos 18 oC. Per metus iškrinta apie 600 mm kritulių. Per Kostromos sritį teka Volga ir jos intakai Kostroma, Unža, Vetluga. Kostromos tvenkinys. Didžiausi ežerai – Galičo, Čiuchlomos. Miškai (daugiausia eglynai) užima apie 60 % srities teritorijos.
Yra durpių, sapropelio, degiųjų skalūnų, fosforitų telkinių. Kostromos hidroelektrinė. Pramonės svarbiausia šaka – mašinų ir įrangos pramonė (gaminamos žemės ūkio mašinos, audimo, medienos apdirbimo staklės, automobiliniai kranai, varikliai, pramonės įrenginiai, medicinos instrumentai). Yra miško ruošos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės (linų), siuvimo ir trikotažo, avalynės, maisto pramonės įmonių. Juvelyrinių dirbinių gamyba (centras – Krasnoje prie Volgos). Auginama rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, ilgapluoščiai linai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė (veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai). Laivuojama Volga, Kostroma, Unža, Nemda. Kostromos upių uostas. Kostromos, Šarjos oro uostai. Soligaličiaus balneologijos kurortas.