Kostrzyn nad Odrą (Kòstšynas prie Oderio), iki 2003 Kostrzyn, miestas Lenkijos vakaruose, Liubušo vaivadijoje, Vokietijos pasienyje, prie Oderio ir Wartos santakos.
17 899 gyventojai (2021). Upių uostas. Per Kostrzyną eina Szczecino–Vroclavo geležinkelis ir plentas, Gdansko–Berlyno geležinkelis.
Kostrzynas – Kostrzyno‑Słubicių laisvosios ekonominės zonos (nuo 1997) dalis. Medienos apdirbimo ir popieriaus (Arctic Paper bendrovės įmonės), maisto (koncentratų, prieskonių), statybos pramonė, elektros mašinų gamyba. Tarptautiniai tapybos plenerai. Gamtos muziejus.
Pilies (1444, 16 a. perstatyta, 1945 sugriauta, 1994 atidengti pilies kiemo ir bažnyčios griuvėsiai) liekanos, tvirtovė (1590, išplėsta 17 a. ir 18–19 a., nuo 1994 renovuojama, dabar muziejus).
Kostrzyno tvirtovės požemiai – šikšnosparnių žiemojimo vieta. Prie Kostrzyno yra Wartos žiočių nacionalinis parkas su Słońsko ornitologijos rezervatu.
Istorija
12–13 a. dabartinio Kostrzyno vietoje buvo gynybinė pilis (neišliko) ir muitinė. Pirmą kartą paminėtas 1232, tada priklausė tamplieriams, nuo 1234 – Silezijos Piastams. 1261 užimtas Brandenburgo (vokiečių vadintas Küstrinu). 14 a. kaštelionijos centras. Miesto teisės nuo 1300. 14 a. antroje pusėje čia pastatytas pirmasis tiltas per Oderį.
1402–54 Kostrzyną valdė Vokiečių ordinas (1444 pastatė pilį). 15–16 a. prekybos centras. 1536–71 markgrafo rezidencija. 17 a. įsteigta tekstilės manufaktūrų. Nuo 1701 priklausė Prūsijos karalystei. Per Septynerių metų karą 1758 sudegintas. 1816–1835 apskrities centras. 19 a. antroje pusėje įsteigta pramonės įmonių (1871 didžiausias to meto Vokietijoje krakmolo fabrikas), 9 dešimtmetyje aplink miestą, jo apylinkėse pastatyti 4 fortai.
Per II pasaulinį karą 1939–45 veikė karo belaisvių stovykla, 1943–45 koncentracijos stovykla; per karą sugriauta apie 95 % Kostrzyno pastatų. Nuo 1945 priklauso Lenkijai; atstatytas.
Küstrin