Koszalin (Košãlinas), miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, Vakarų Pamario vaivadijoje, apie 10 km nuo Baltijos jūros. Turi apskrities teises.
Koszalino miesto centro panorama; priekyje – katedra
105 883 gyventojai (2021).
Koszalinas įsikūręs abipus Dzierżęcinkos upės (teka į Jamno ežerą). Per Koszaliną eina Gdansko–Szczecino geležinkelis ir plentas. Oro uostas (aptarnauja užsakomuosius reisus).
Mašinų gamyba, maisto (alaus, mėsos, pieno, vaisių ir daržovių perdirbimo, kavos, žuvų), elektronikos, medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, chemijos (plastikų perdirbimo) pramonė, automobilių dalių, prekybos įrangos gamyba.
Turizmas; netoli Koszalino yra Mielno, Unieścų, Łazų, Chłopų, Sarbinowo pajūrio kurortai.
Aukštoji politechnikos mokykla (nuo 1996), Baltijos humanitarinė mokykla (nuo 1994), priešlėktuvinės gynybos, pasienio apsaugos rengimo centrai, mokytojų kolegijos, aukštoji dvasinė seminarija, aukštasis religinių mokslų institutas. Baltijos dramos teatras, filharmonija.
Tarptautiniai vargonų ir vokalinės muzikos, mušamųjų intrumentų muzikos festivaliai. Krašto muziejus.
2271
Architektūra
Miesto sienų (1292–1310) fragmentai, gotikinė bažnyčia (13 a. 4 dešimtmetis, 1724 atstatyta, 1839 perstatyta, 20 a. pabaigoje rekonstruota; dabar stačiatikių Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo gotikinė bazilika (1333, 1972 restauruota; dabar katedra), gotikinė Šv. Gertrūdos koplyčia (1383, 1735 perstatyta). Išliko pilies (1568–82) sparnas, gyvenamųjų namų (18–19 a.).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1214 (priklausė Vakarų Pamario kunigaikščiui Boguslavui II). 1266 gavo miesto teises. Nuo 14 a. pabaigos prekybos uostas, Hanzos narys. Nuo 16 a. Pomeranijos kunigaikščių nuosavybė, reformacijos centras.
Klestėjimo laikotarpį nutraukė Trisdešimties metų karas (1618–1648), po kurio Koszalinas 1653 atiteko Brandenburgui, 1701 – Prūsijos karalystei (nuo 1871 Vokietijai; vokiškai vadintas Köslin). Per 1718 gaisrą sudegė du trečdaliai miesto pastatų. Nuo 1816 Vidurinės Pomeranijos administracinis centras.
19 a. antroje pusėje imta plėtoti pramonę (popieriaus, žemės ūkio mašinų fabrikai, per I pasaulinį karą – lėktuvų gamykla ir kita). Tarpukariu Koszalino ūkis smuko (atsigavo tik 4 dešimtmetyje, Vokietijai pradėjus rengtis II pasauliniam karui).
Per karą veikė 5 priverstinio darbo stovyklos, per kovas sugriauta apie 40 % miesto.
1945 Koszalinas perduotas Lenkijai, atstatytas. 1945–50 apskrities, 1950–98 vaivadijos, nuo 1972 vyskupijos centras.
2271
Köslin