kotèdžas (angl. cottage), vienbutis gyvenamasis namas, dažniausiai su nedideliu žemės sklypu. Būdinga kompaktiškas tūris, asimetrija, vadinamieji angliškieji motyvai (raudonos plytos, šlaitiniai stogai, aukšti kaminai, fachverko intarpai), patalpų išdėstymas per du aukštus (pirmajame – bendrasis kambarys ir valgomasis arba vienas didelis kambarys, antrajame – miegamieji). Susiklostė 16 a. pabaigoje Anglijoje kaip užmiesčio (dvaro) gyvenamasis namas. 18 a. pabaigoje–19 a. pritaikytas miestiečiams ir darbininkams gyventi (statyti vienodi blokuotieji kotedžai, sudarantys ilgus korpusus, angliškai vadinamus terrace). 19 a. antroje pusėje interpretuojant vadinamąjį kaimiškąjį stilių ir siekiant architektūros, interjero, kraštovaizdžio darnos pastatytas Raudonasis namas Londone (1860, architektai Ph. S. Webbas, W. Morrisas), jis turėjo įtakos vėlesnių kotedžų formoms. Nuo istorizmo laikotarpio Europos šalyse kotedžai paplito kaip ekonomiški vidurinės klasės miestiečių ir darbininkų gyvenamieji namai.
Lietuvoje
J. Montvilos kolonija Vilniuje (1911, architektas A. Kleinas ir kiti)
Lietuvoje kotedžai pradėti statyti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Žymiausias pavyzdys – vadinamoji bankininko J. Montvilos kolonija Vilniuje, prie Lukiškių aikštės (1911, architektas A. Kleinas ir kiti). Sekant angliškaisiais kotedžais pastatyta Žagarės dvaro arklininko ir kitų tarnautojų gyvenamieji namai (19 a. pabaiga), Šešuolėlių dvaro rūmai (1900, architektas T. Rostworowskis). Nuo 20 a. pabaigos daugiausia statomi blokuotieji kotedžai. Dar vila.
1688