kotòkai (savivardis kotoko), Afrikos tauta. Gyvena Kamerūne, Čade, Nigerijoje į pietus nuo Čado ežero; gyvenamos teritorijos šiaurėje – sumišai su arabais šuvais, rytuose – su kanūriais, vakaruose – su fulbiais. 20 a. pabaigoje iš viso buvo daugiau kaip 350 000 kotokų.
Kaba kotokų kalba ir jos tarmėmis, dalis – kanūrių kalba (čadiečių kalbos). Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus.
Pagrindiniai verslai – žvejyba, rankinė žemdirbystė (soros, sorgai, kukurūzai, arachiai, ryžiai, vilnamedžiai), gyvulininkystė, amatai (puodininkystė, valčių, žvejybos įrankių, tinklų gamyba, audinių dažymas).
Gyvena kaimais, sodybos su vidiniais kiemeliais. Tradiciniai būstai – keturkampiai mediniai arba drėbtinėmis molio sienomis, plokščiais stogais, papuošti geometrinių ornamentų lipdiniais.
20 amžiuje tradicinius drabužius beveik pakeitė europietiška apranga.
Dažniausiai valgomi žuvų valgiai, košės, putros. Išlaikė vandens dvasių, šventųjų medžių, uolų kultą, paplitęs totemizmas, burtai, magija.
Kotokų visuomenės socialinis pagrindas – didžiųjų šeimų bendruomenė, santuokos – patrilokalinės, giminystė – patrilinijinė. Ikikolonijiniu laikotarpiu buvo sudarę ankstyvųjų politinių junginių – sultonatų.