Kotor

Kotor (Kòtoras), miestas ir savivaldybė Juodkalnijos vakaruose, prie Kotoro įlankos.

Plotas 0,19 km². 1360 gyventojų (2023 surašymo duomenys). 336 km² ploto Kotoro savivaldybėje 21 900 gyventojų (2023).

Jūrų uostas. Oro uostas. Mašinų gamyba, medienos apdirbimo, chemijos, maisto pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas. Aukštoji jūreivystės mokykla. Jūrų muziejus.

Kotoro senamiesčio vaizdas nuo tvirtovės sienų

Architektūra

Romaninė Šv. Trifono bažnyčia (1166), romaninės bizantiškosios Šv. Luko (1195) ir Švč. Mergelės Marijos (1221) cerkvės, Šv. Jono tvirtovė (13–16 a.; su kitomis Venecijos respublikos laikų tvirtovėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2017), Gregorina šeimos rūmai (15 a., dabar muziejus). Gamtinis ir kultūrinis istorinis Kotoro regionas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979).

Istorija

Dabartinio Kotoro vietoje 3 a. pr. Kr. buvo graikų kolonija, vėliau romėnų miestas Akruvijus (Acruvium, pirmą kartą paminėtas 168 prieš Kristų). Viduriniais amžiais svarbus prekybos ir kultūros centras. 10–12 a. Bizantijos valda (11 a. trumpai buvo Zetos kunigaikštystės sostinė), 1186–1371 Serbijos laisvasis miestas. 1395–1420 nepriklausomas miestas respublika.

Kotoro miestas ir apylinkės prie Kotoro įlankos

1421–1797 priklausė Venecijai (vadintas Cattaro), 1797–1918 – Austrijai (1807–14 užimtas Prancūzijos). Ne kartą sugriautas turkų (1538, 1657) ir žemės drebėjimų (1537, 1563, 1667, 1729, 1979). 1918 02 Kotore kilo Austrijos‑Vengrijos karo laivyno jūrininkų maištas (reikalauta taikos ir tautų apsisprendimo teisės). 1918 Kotoras (su visa Juodkalnija) atiteko Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija), 2003–06 priklausė Serbijai ir Juodkalnijai.

2271

Akruvijus; Acruvium