Kotrynà Sieniẽtė (it. Caterina da Siena), tikr. Caterina Benincasa da Siena 1347 03 25Siena 1380 04 29Roma, italų dominikonų tretininkė (1364), mistikė. Šventoji (1461, šventė – balandžio 29), Bažnyčios Mokytoja (1970). Kotryna Sienietė buvo dvidešimt ketvirtas vaikas šeimoje. Nuo vaikystės buvo labai pamaldi, regėjo vizijas (virš Šv. Dominyko bazilikos stovintį Jėzų Kristų, apsuptą apaštalų Petro, Pauliaus ir Jono). Būdama 7 m. davė skaistybės įžadus. Subūrė grupę dominikonų pasauliečių, tapo jų dvasios vadove. 1370 patyrusi pragaro, skaistyklos ir dangaus regėjimus suprato turinti palikti savo namuose įrengtą vienuolišką celę ir imtis visuomeninės religinės veiklos. 1375 viešėdama Pisoje patyrė nukryžiuoto Jėzaus Kristaus viziją (Jėzus Kristus atverta širdimi, į kurią plūdo du žmonijos srautai – krikščionių ir vadinamųjų neištikimųjų; regėjime Jėzus Kristus uždėjo Kotrynai ant pečių kryžių, o į rankas įteikė alyvos šakelę, įpareigodamas nešti taiką žmonėms), jos metu Kotrynai atsivėrė stigmos.
Kotryna Sienietė (dailininkas Lorenzo di Pietro, Šv. Kotryna, freska, 1460, Sienos rotušė)
Vykdė taikdarės misijas (1376 sprendė popiežiaus ir Florencijos konfliktą, slopino prieš popiežių kylančius maištus kituose Italijos miestuose), organizavo karitatyvią veiklą. 1377 Belcaro (prie Sienos) įsteigė moterų vienuolyną. Įtikino popiežių Grigalių XI perkelti popiežiaus rezidenciją iš Avinjono į Romą (1377). Po popiežiaus Grigaliaus XI mirties (1378) prasidėjus Bažnyčios schizmai (išrinktas popiežius Urbonas VI ir antipopiežius Klemensas VII) Kotryna Sienietė palaikė Urboną VI. Paskutiniuose savo laiškuose išgyveno dėl Bažnyčios skilimo ir kėlė Bažnyčios reformų būtinumo idėją. Paliko apie 380 sekretorių užrašytų laiškų, maldų, mistinės asketinės literatūros kūrinį Dialogas apie Dieviškąją Apvaizdą (Dialogo della Divina Provvidenza, išleistas apie 1472–75).
Vaizduojama su baltu dominikonių abitu ir juodu apsiaustu, skaistybės lelija rankose ir knyga, simbolizuojančia jos raštus; kiti atributai – krucifiksas, širdis, erškėčių vainikas, stigmos ir balandis virš galvos. Romos, Sienos, Italijos, Europos globėja.
P: Gražiausios krikščionybės maldos Vilnius 2004.
1396