kovenantai

kovenántai (angl. covenants – susitarimai), 16–17 a. Škotijos reformacijos šalininkų susitarimai arba sąjungos. Gynė presbiterionizmą kaip vienintelę Škotijos religiją, čia ir Anglijoje padėjo įtvirtinti parlamento, o ne monarchijos viršenybę. 1557 sudarytas pirmasis kovenantas rėmė presbiterionų tikėjimą; jį patvirtino 1581 sudarytas kovenantas, kurį pasirašė ir Škotijos karalius Jokūbas VI (nuo 1603 Anglijos karalius Jokūbas I). 1625 tapęs Anglijos ir Škotijos karaliumi Karolis I pabandė Škotijoje įvesti anglikonybę. Kaip atsaką į tai dauguma škotų 1638 pakartotinai pasirašė 1581 kovenantą, papildytą reikalavimu paskelbti presbiterionizmą Škotijos valstybine religija (kovenantų pavadintas Nacionaliniu). Dėl to kilusius vadinamuosius Vyskupų karus (1639–40) Karolis I pralaimėjo. 1643 (per Anglijos revoliuciją) Anglijos Parlamentas ir Škotijos presbiterionai sudarė kovenantą, kuris numatė ir Anglijos presbiterionų bažnyčią paskelbti valstybine bei kartu kovoti su rojalistais. 1647 Karolis I, 1650 jo sūnus Karolis (nuo 1660 Anglijos karalius Karolis II) pripažino šį kovenantą, todėl škotai kovojo jų pusėje, bet abu kartus pralaimėjo Anglijos Parlamento kariuomenei. 1660 Anglijoje restauravus monarchiją kovenantų šalininkai buvo persekiojami, 1666, 1679, 1685 buvo nesėkmingai sukilę. Po 1688 vadinamosios Šlovingosios revoliucijos Škotijos presbiterionų bažnyčia ėmė veikti legaliai, bet kovenantai nebeatnaujinti.