Kóvo vykiai Lénkijoje, Kòvo krzė, 1968 politinė krizė Lenkijoje.
Priežastys ir studentų demonstracijos
Politinė krizė kilo pradėjus riboti kai kurias politines teises (sugriežtinta cenzūra ir panašiai) bei vyriausybės antisemitinės politikos: po 1967 arabų–Izraelio karo (arabų–Izraelio karai) iš Lenkijos kariuomenės 1967–68 atleisti beveik visi žydų kilmės karininkai. Nepriklausomos jaunimo organizacijos 1968 01 30 surengė mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Varšuvoje (protestuota prieš A. Mickevičiaus Vėlinių spektaklio Nacionaliniame teatre uždraudimą). Mitingo dalyviai buvo suimti, nubausti piniginėmis baudomis, kai kurie (pvz., A. Michnikas) pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Dėl to studentai, reikalaudami žodžio laisvės, 03 08 Varšuvos universitete surengė mitingą, kurį brutaliai išvaikė milicija ir vadinamieji darbininkų aktyvistų būriai. Nuo 03 09 daugelyje Lenkijos aukštųjų mokyklų vyko mitingai ir vadinamieji okupaciniai streikai, Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Gdanske ir kitur surengta demonstracijų.
paminklinė lenta ant Varšuvos universiteto pastato sienos 1968 studentų mitingui atminti
Partinė kova, represijos ir padariniai
Tuo pat metu kovota dėl vadovavimo Lenkijos jungtinei darbininkų partijai ir valstybei: apie vidaus reikalų ministrą M. Moczarą susitelkusi grupė, skelbdama populistinius patriotinius ir antisemitinius šūkius, bandė nušalinti senuosius politikus, bet partijos Centro komiteto I sekretorius W. Gomułka išsaugojo postą.
Iki kovo pabaigos studentų protesto akcijos buvo numalšintos. Suimta apie 2500 žmonių, dauguma jų pašalinta iš aukštųjų mokyklų, apie 80 žmonių nuteista kalėti. Žiniasklaida vykdė antisionistinę kampaniją, įmonėse neva spontaniškai vyko vyriausybės politiką remiantys mitingai. Daug žydų atleista iš valstybinių pareigų, pašalinta iš Lenkijos jungtinės darbininkų partijos. Dėl antisemitinės kampanijos iš Lenkijos emigravo apie 20 000 žmonių.