kovõs gebà, kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, lemiantys karinių pajėgų gebėjimą per skirtą laiką įvykdyti kovos užduotis. Yra svarbiausia kovinės parengties dalis. Kovos gebą lemia karinių pajėgų sudėtis, komplektavimo būdas, kovinis parengimas, ginkluotės ir karinės technikos galimybės, vadų ir štabų sugebėjimai, patirtų nuostolių dydis ir gebėjimas juos likviduoti, karinis aprūpinimas, vietovės ir meteorologinės sąlygos, priešo kovos veiksmų pobūdis. Karinis vienetas, nebesugebantis kautis ir vykdyti kovos užduotis, kovos gebą praranda iš dalies (vadovavimas nesutrinka, karių nuostoliai – mažiau kaip 50–60 %) ir visiškai (vadovavimas sutrinka, karių nuostoliai – daugiau kaip 50–60 %). Pirmiausia atkuriama toliau kovojančių karinių vienetų kovos geba: atkuriamas vadovavimas, įvertinami nuostoliai, tikslinamos tolesnės kovos užduotys, sužeistieji (dažniausiai po pirmosios medicininės pagalbos) evakuojami, gabenama į užnugarį arba vietoje taisoma sugadinta karinė technika. Visiškai (dažnai – ir iš dalies) netekę kovos gebos kariniai vienetai išvedami ilsėtis į saugius nuo priešo ginkluotės poveikio rajonus. Atkuriant kovos gebą karinės pajėgos papildomos kariais, ginkluote, karine technika ir kitomis karinėmis atsargomis. Stiprinama karių dvasia.
645