kovos peilis

kovõs pelis, duriamasis ir pjaunamasis ginklas, skirtas artimoms kautynėms. Kartais priskiriamas durtuvams; iki 20 a. vidurio kovos peilis kaip durtuvas buvo tvirtinamas prie šaunamojo ginklo. Kovos peilis naudojamas kariuomenėje, dažniausiai žvalgybos ir specialiuose daliniuose, laivyne. Jį sudaro 15–40 cm ilgio, apie 2,5 cm pločio geležtė ir 10–15 cm ilgio rankena; kovos peilis turi rankos apsaugą. Kovos peilio geležtė yra tiesi arba šiek tiek platėjanti su nugarėle ir grioveliu, į galą smailėja iš vienos arba abiejų pusių. Geležtė dažniausiai daroma iš metalo, rankena – iš medžio, plastiko, metalo, kartais kaulo. Kovos peilis dažniausiai nešiojamas dėkle, kuris segamas prie diržo. Per II pasaulinį karą kovos peilį naudojo visos kariaujančių valstybių kariuomenės. Garsūs yra Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Suomijoje Rusijoje ir Vokietijoje gaminami kovos peiliai.

Istorija

Europoje kovos peilius pradėta naudoti 1 tūkst. pradžioje, nuo 5 a. išplito; juos naudojo daugelis genčių. Ankstyviausių kovos peilių (daugiau kaip 30 cm ilgio) aptinkama Przeworsko kultūros kapuose. Suomijoje kovos peiliai atsirado apie 400 m., paplito 7 a., germanų genčių žemėse (Skandinavijoje ir Vakarų Europoje) – 5 a. (naudojo iki 8 amžiaus). Lietuvoje nuo 5 a. naudoti kovos peiliai smailėjančiomis įprastomis arba plačiomis geležtėmis (20–60 cm ilgio). Nuo 5–6 a. skalvių gyventoje teritorijoje naudotas smailėjančia geležte (3–3,5 cm pločio), prie nugarėlės yra 2–3 grioveliai; smaigalys ilgas ir siauras, žiemgalių ir aukštaičių teritorijose 5–6 amžiuje plito kovos peiliai su įprastos formos geležtėmis (2–3 cm pločio). Žiemgaliai ir šiaurės žemaičiai (nuo 7–8 a.) naudojo plačiagalius (prie koto yra 2–3 cm pločio, ties ašmenimis – 6–9,5 cm pločio) kovos peilius; jų galas nukirstas skersai. Kuršiai 8–13 a. naudojo kovos peilius su įprastos formos geležte, bet kartu su jais (nuo 5–6 a.) plito ir kovos peiliai-durklai (durklas); kovos peilių geležtės puoštos geometriniu ornamentu (zigzaginėmis linijomis, taškeliais, stilizuotomis gėlėmis). Iš pradžių kovos peiliai nešioti medinėse geležimi apkaustytose ar oda aptrauktose, kartais kalstytose žalvariu makštyse, vėliau – odinėse, apkaustytose žalvariu. 11–13 a. kovos peilis buvo kario ginkluotės komplekto dalis. Kovos peilių randama kapinynuose.

kovos peilis žalvariu kaustytose makštyse iš Girkalių kapinyno (8–10 amžius)