kovõs veiksma, organizuoti visų ginkluotųjų pajėgų rūšių padalinių, dalinių ir junginių veiksmai vykdant kovos užduotis. Pagrindinės kovos veiksmų rūšys – gynyba ir puolimas. Dar yra demonstratyvieji veiksmai, reidiniai (reidas), pasitinkamieji (pasitiktinis mūšis), stabdomieji, trikdomieji ir kiti veiksmai. Kovos veiksmai vyksta sausumoje, ore (gali vykti ir kosmose) bei jūroje. Pagrindinės kovos veiksmų formos: karinė operacija, kautynės, mūšis, smūgis įprastiniais (gali būti – ir masinio naikinimo) ginklais. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje kovos veiksmams keliami sudėtingi uždaviniai, per juos didelėje teritorijoje kaunasi gausios karinės grupuotės, naudojamos visos ginklų ir kovos technikos rūšys; kovos veiksmai – manevringi, dinamiški ir greiti, naudojama daug karinių išteklių. Kiekvienos ginkluotųjų pajėgų rūšies kovos veiksmai turi savo ypatumų: sausumos pajėgos kaunasi bendrosiose padalinių, dalinių ar junginių karinėse operacijose (mūšiuose), raketinės pajėgos smogia pirmuosius masinius, kitus grupinius ir pavienius branduolinius raketinius arba tik raketinius smūgius, karinės oro pajėgos smogia aviacijos smūgius, kaunasi oro kautynėse (mūšiuose), karinės jūrų pajėgos per karines operacijas (kautynes, mūšius) vykdo operatyvinius ir taktinius uždavinius. Operatyvinio‑strateginio ir strateginio masto kovos veiksmai vadinami karo veiksmais.
645