Kráina (slovėn. Kranjska, vok. Krain, lot. Carniola), istorinė sritis Balkanų pusiasalio vakaruose, Savos baseine (dabartinė Slovėnija).
Senovėje čia gyveno keltų ilyrų gentys. Nuo 1 a. pr. Kr. pabaigos Romos Panonijos provincijos dalis. 4–6 a. priklausė ostgotams, vestgotams, hunams, langobardams. 6–7 a. apsigyveno Alpių slavai (slovėnai). Juos nukariavo bavarai. 8 a. pabaigoje ši teritorija prijungta prie Frankų valstybės.
820 Kraina pirmąkart paminėta istoriniuose šaltiniuose. 970 sukurta Krainos markgrafystė – Craina marcha (pavadinta pagal svarbiausią miestą – Kranjį). Vėliau Krainą valdė Aquilejos patriarchas, Tirolio grafai, Austrijos Babenbergai, 1269–76 – Čekijos karalius Pršemislas II Otakaras, 1335–1919 (tik 1809–13 priklausė Ilyrijos provincijoms) – Habsburgai. Nuo 1364 hercogystė, nuo 1849 karališkoji žemė. 16 a. reformacijos, 19 a. slovėnų tautinio sąjūdžio centras.
Žlugus Austrijai-Vengrijai diduma Krainos 1920 atiteko Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija), kita dalis – Italijai. Nuo 1947 visa Kraina priklauso Slovėnijai.