didžiojo krakso patelė
didžiojo krakso patinas
krãksiniai (Cracidae), vištinių paukščių (Galliformes) būrio šeima. 2 pošeimiai – penelopės (Penelopinae) ir kraksai (Cracinae); 11 genčių, 50 rūšių. Paplitę Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Vidutinio dydžio ir dideli. Masė 0,5–4 kg. Kojos ilgos ir stiprios. Sparnai apvalūs ir trumpi, uodega ilgoka. Vikriai laipioja medžių šakomis, toli neskraido. Gyvena atogrąžų miškuose, krūmynuose. Minta vaisiais, lapais, pumpurais, rečiau vabzdžiais ir varlėmis. Lizdus krauna medžiuose, rečiau ant žemės. Deda 2–3 didelius baltus kiaušinius. Peri 22–24 dienas. Jaunikliai išsirita su gerai susiformavusiomis plasnojamosiomis plunksnomis ir po 3–4 d. gali paskristi. Dažniausias yra didysis kraksas (Crax rubra). Paplitęs nuo Meksikos iki Ekvadoro. Patinas juodas, ant snapo kankorėžiška išauga, patelė tamsiai ruda. Kraksiniai medžiojami, kai kurios jų rūšys nyksta.
didysis kraksas
3102
-kraksas; -penelopė