kraniostenozė

kraniostenòzė (gr. kranion – kaukolė + stenosis – susiaurėjimas), kaukolės deformacija, atsirandanti dėl ankstyvo siūlių sukaulėjimo (kraniosinostozės, arba kraniostozės). Ankstyvo kaukolės siūlių kaulėjimo priežastys nežinomos, pasitaiko 0,005–0,02 % naujagimių. Manoma, kad kraniostenozei atsirasti turi įtakos motinos nėštumo metu persirgta infekcija. Kartu kartais būna ir kitų raidos sutrikimų: smegenų išvarža, pirštakaulių suaugimas, gomurio skeltumas, lūpos nesuaugimas, įgimta širdies yda, trachėjos, bronchų anomalijos, aklumas, traukuliai. Pasitaiko šeiminių kraniostenozės atvejų (paveldimoji kraniostenozė). Ankstyvas siūlių sukaulėjimas sutrikdo kaukolės ir jos turinio augimą, ši deformuojasi, jos forma priklauso nuo to, kurios siūlės sukaulėja. Naujagimio didysis momenėlis būna neįprastai mažas, anksti užsitraukia, galvos apimtis didėja lėtai, kaukolė įgauna tam tikrą formą. Dažniausiai pasitaiko lengvos formos kompensuota kraniostenozė, tuomet fizinė ir psichinė raida nesutrinka, intelektas būna normalus. Sunkiais atvejais (ypač paveldimosios kraniostenozės atveju) vaikas gali vemti, jam skauda galvą, sutrinka rega, atsiranda traukulių, gali sulėtėti psichikos raida. Diagnozuojama apžiūrint, čiuopiant, matuojant galvos apimtį, atliekant kaukolės radiologinį tyrimą. Sunkios formos kraniostenozė operuojama kūdikystėje. Jei giminėje yra pasitaikę kraniostenozės atvejų, nėščioji gali būti tiriama genetiškai.