krãpas (Anethum), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis. Kilęs iš Viduržemio jūros regiono, auginamas visame pasaulyje, dažnai sulaukėja.
Paprastasis krapas (Anethum graveolens) – vienametis arba dvimetis žolinis, 30–100 cm aukščio, stipriai kvepiantis augalas. Lapai 3–4 kartus plunksniški, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Skiltys siūliškos arba linijiškos. Žiedynas – sudėtinis skėtis. Vainiklapiai geltoni arba žalsvai gelsvi. Vaisius – kiaušiniškas arba pailgai kiaušiniškas skeltavaisis, sudarytas iš 2 merikarpių. Sėklos plokščios, iki 5 mm ilgio ir 2,5 mm pločio. Dažniausiai auginamas kaip prieskoninis augalas. Švieži, džiovinti arba sūdyti lapai vartojami įvairiems patiekalams pagardinti, lapai su stiebais – konservų pramonėje. Šviežiuose lapuose gausu kalcio, fosforo, magnio ir kalio, B grupės vitaminų. Visos paprastojo krapo dalys, ypač sėklos, naudojamos medicinoje virškinimo organų, kvėpavimo takų ir kitoms ligoms gydyti. Kai kuriems žmonėms krapas didina odos jautrumą saulės spinduliams, sukelia dermatitą. Sėklose susikaupia iki 4 % eterinių aliejų, kurie naudojami vaistų pramonėje, parfumerijoje. Lietuvoje paprastasis krapas auginamas daržuose, dykvietėse ir pakelėse dažnai pasitaiko sulaukėjęs.
paprastasis krapas
paprastasis krapas
849