Kraśnik (Krãsnikas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Liublino vaivadijoje, į pietvakarius nuo Liublino; apskrities centras.
32 593 gyventojai (2021). Kraśnikas įsikūręs prie Wyżnicos upės (Vyslos intakas). Per Kraśniką eina Liublino–Stalowa Wolos geležinkelis; plentai į Liubliną, Rzeszówą, Kielcus. Elektros mašinų guolių gamyba, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto, chemijos, siuvimo, statybinių medžiagų pramonė. Krašto, Šv. Florijono (Liublino krašto ugniagesių istorijos) muziejai.
Architektūra
Tęczyńskių, Radvilų ir Zamoyskių rūmų griuvėsiai (14–15 a.). Regulinių kanauninkų vienuolyno ansamblis: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (15 a. 1 dešimtmetis–apie 1468, rekonstruota 1527–1541, po 1657 įgavo vėlyvojo baroko formas) su renesansiniais ir manieristiniais antkapiniais paminklais (architektas S. Gucci), vertingais barokiniais paveikslais (dailininkas T. Dolabelli), barokinis vienuolyno pastatas (15–16 a., išplėstas apie 17 a., perstatytas 1864). Sinagoga (1654, rekonstruota 1823–57), barokinė Šventosios Dvasios bažnyčia (1761).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 13 a. viduryje (prekybinė gyvenvietė). 1377 gavo miesto teises. 16 a. susidarė didelė žydų bendruomenė. Viduriniais amžiais amatų centras, 17 a. viduryje smuko (dėl karo su Švedija ir kazokų puldinėjimų). 1795–1809 priklausė Austrijai, 1809–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). Iki 20 a. pradžios Kraśniko gyventojai vertėsi daugiausia žemės ūkiu.
Per I pasaulinį karą 1914 ir 1915 dėl Kraśniko vyko Austrijos ir Rusijos kariuomenių mūšiai. Tarpukariu pradėta plėtoti pramonę. Per II pasaulinį karą veikė priverstinio darbo ir paskirstymo stovyklos, 1940–42 getas (jo gyventojai išvežti į Bełżeco koncentracijos stovyklą), 1944–55 – antikomunistinis pogrindis. 1866–1975 ir nuo 1999 Kraśnikas – apskrities centras.
1975 prie Kraśniko prijungtas Kraśnik Fabryczny (susikūrė 1937–39; 1954–75 buvo savarankiškas miestas).
2271