Krasnojársko krãšto lietùviai
tremtinės Onutė ir Birutė Volungevičiūtės veža šieną Učiumo tarybiniame ūkyje (apie 1950–55, Krasnojarsko krašto Užuro rajonas)
1941 06 iš SSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslagą), Rešotus atitremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500 (daugiausia Lietuvos karininkai). Rešotuose mirė 1230 (540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti Kansko kalėjime), Norilske – 213 represuotųjų. 1945–59 Krasnojarsko krašto lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur – buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo (iki 1953 dirbo be poilsio dienų po 10–12 h) mirė apie 10–15 % lietuvių. Iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą daugiausia žmonių atitremta per masinį 1948 05 trėmimą – 20 500, jie išskirstyti į Igarkos (apie 5000; 1948–1949 mirė 270), Jeniseisko – (1600), Kazačinskojės – (1400), Manos – (2000), Nižnij Ingašo – (1200), Sovetsko – (1200), Taštypo – (1150) ir kitus rajonus. 1949 03 į Krasnojarsko kraštą atvežta 2300, 1951 rudenį apie 8500, 1952 01 – 1100 tremtinių.
lietuvių tremtinių šokiai Učiumo tarybiniame ūkyje (apie 1950–55, Krasnojarsko krašto Užuro rajonas)
Krasnojarsko krašto lageriuose buvo kalinami, tremtyje gyveno daug žymių Lietuvos žmonių: V. Aleksa, K. Ambrozaitis, T. Balnas, L. Bistras, J. Stanišauskas, D. Cesevičius, A. P. Daniliauskas, P. Dundulis, M. Gedgaudas, V. Giriūnas, M. Glemžaitė, P. Grebliauskas, V. Gustainis, kunigas J. Gustas, J. Jakavonis, A. Jakobas, V. Jasulaitis, P. Meškauskas, B. Pakštas, K. Rudminas, L. Rupšys, A. Sidabras, V. Sidzikauskas, J. Skaisgiris, A. Sklėrius, K. Sprangauskas, M. Stankaitis, K. Šakenis, S. Šilingas, I. Tamošaitis, Z. Toliušis, V. Žilys ir kiti. 1941–52 Kraslage buvo kalinamas Lietuvos prezidentas A. Stulginskis. 1989 Krasnojarsko krašte gyveno apie 20 000 lietuvių (beveik visi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai) ir jų palikuonių. Jie 1990 įkūrė Krasnojarsko krašto lietuvių kultūros bendriją „Lituanica“; ji 1997 prisijungė prie Sibiro lietuvių sąjungos.
Stasys Dambrauskas gano avis Učiumo tarybiniame ūkyje (apie 1950–55, Krasnojarsko krašto Užuro rajonas)
Žuvusiems tėvynainiams kaliniams ir tremtiniams bendrijos Lituanica, Lietuvos atstovų pastangomis pastatyti paminklai Revučyje (1989, projekto autorius R. Racėnas ir J. Meškelevičius), netoli Norilsko, Šmidto kalno papėdėje (1991, projekto autorius R. Svidinskas, kryžiai ir koplytstulpiai tautodailininkų D. Leipaus, A. Vaištaro, M. Būgos), Igarkoje (2001, R. Racėnas).
21 a. pradžioje Krasnojarsko krašte gyveno virš 2000 lietuvių.
-Krasnojarskas
2605