Krasnystaw (Krasnýstavas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Liublino vaivadijoje, į pietryčius nuo Liublino; apskrities centras.
17 855 gyventojai (2021). Krasnystawas įsikūręs prie Wieprzo ir Żółkiewkos upių santakos (Vyslos baseinas). Per Krasnystawą eina Liublino–Zamostės geležinkelis ir plentas. Maisto (cukraus, pieno, tabako, alaus, malimo), siuvimo, statybinių medžiagų, keramikos pramonė. Krašto muziejus.
Architektūra
Barokinis jėzuitų vienuolyno ansamblis: Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia (1715, architektas J. I. Delamarsas, polichromija apie 1723, dailininkas A. Swachas), kolegija (1720, išplėsta 1730 ir 1902, dabar muziejus), Vyskupų rūmai (18 a. pirmas dešimtmetis), seminarija (1739, rekonstruota 19–20 a.). Augustinų vienuolyno ansamblis: senoji bažnyčia (apie 1458, rekonstruota 1826 ir 1951), vienuolynas (17 a. antras dešimtmetis), klasicistinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1839, architektas W. Ziólkowskis) ir vienuolynas (apie 1826).
Istorija
Įkurtas 11 amžiuje. Miesto teisės nuo 1394. Nuo 15 a. amatų ir prekybos centras. 1490–1826 Chełmo vyskupų buveinė. Nuo 16 a. švietimo centras. 1524 nusiaubtas gaisro, 1602–03 ir 1630–31 – maro, per 17 a. vidurio karus su Švedija sugriautas. 1795–1807 priklausė Austrijai, 1809–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). Per 1863 sukilimą užimtas sukilėlių. Per II pasaulinį karą 1939 dėl Krasnystawo įvyko Lenkijos ir Vokietijos karinių dalinių kautynės, 1940–1942 čia buvo getas, 1939–44 kalėjimas (sušaudyta 395 žmonių). 1940–44 veikė Armija Krajova, kiti lenkų partizanai, 1944–50 – antikomunistinis pogrindis. Po karo imta plėtoti pramonę. 19 a.–1975 ir nuo 1999 Krasnystawas – apskrities centras.
2271