kraštóvaizdžių žemlapiai, landšãftų žemlapiai, teminiai žemėlapiai, kuriuose vaizduojama teritorijos kraštovaizdžio struktūros dėsninga erdvinė raiška: žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių komponentų junginys. Kraštovaizdžių žemėlapių tematika labai įvairi. Dažnai gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio tipai, jų charakteristikos vaizduojama atskiruose žemėlapiuose; pvz., sudaromi gamtinio kraštovaizdžio tipų, kraštovaizdžio gamtinio karkaso, žemėnaudos teritorinės struktūros, kultūrinio istorinio karkaso žemėlapiai. Paprastai kraštovaizdžio dėsninga erdvinė raiška žemėlapiuose atspindima išskiriant įvairių taksonominių ir tipologinių pakopų teritorinius vienetus (gamtinius ir antropogenizuotus arba antropogeninius teritorinius kompleksus); žemiausia taksonominė pakopa yra facija. Pagal tradicinės morfogenetinės tyrimų krypties rezultatus sudaromi kraštovaizdžio morfologinio rajonavimo, bendrosios biomorfotopų sistemos, bendrieji technotopų žemėlapiai, kiti. Remiantis kraštovaizdžio geochemijos ir kraštovaizdžio geofizikos (kraštovaizdžio geoekologinio pažinimo) duomenimis, kartografuojamos įvairaus rango toposistemos (geocheminės teritorinės sistemos, geofizinės teritorinės sistemos, bioekologinis tinklas). Kartografuojant kraštovaizdžio taikomųjų tyrimų rezultatus teritorija rajonuojama percepciniu (suvokimo ryšių), resursiniu (naudojimo ryšių), projektiniu (planavimo ryšių) atžvilgiu; pvz., žemėlapyje vaizduojamas kraštovaizdžio estetinis potencialas, miškų rekreaciniai ištekliai, saugomų teritorijų funkcinės zonos ir kita. Dažniausiai kraštovaizdžiai kartografuojami kokybės fono metodu, kuris papildomas nemasteliniais, linijiniais ir kitais ženklais. Kraštovaizdžių žemėlapiams sudaryti naudojama: kosminės ir aerofotografinės nuotraukos, lauko tyrimų duomenys, reljefo, dirvožemio, augalijos žemėlapiai, žemėnaudos planai, įvairių ministerijų ir žinybų statistinė informacija, geografinė informacinė sistema. Kraštovaizdžių žemėlapiai pradėti sudarinėti 20 a. 6 dešimtmetyje.
185