kraujagyslės

kraujãgyslės (vasa sanguinea), įvairaus spindžio vamzdeliai, kuriais kraujas teka iš širdies (žieduotųjų kirmėlių – iš pulsuojančios nugarinės kraujagyslės) į organus bei audinius ir iš jų atgal. Kartu su širdimi sudaro kraujotakos sistemą. Žmogaus, stuburinių gyvūnų kraujagyslės skirstomos į arterijas, venas ir kapiliarus. Smulkiausios arterijų šakos vadinamos arteriolėmis, venų – venulėmis. Audiniuose arterioles su venulėmis sujungia kapiliarai. Arterijomis kraujas teka iš širdies, venomis grįžta atgal į širdį. Didžiojo kraujotakos rato arterijomis teka arterinis (prisotintas deguonies, turintis mažai anglies dioksido), venomis – veninis (prisotintas anglies dioksido, mažai turintis deguonies) kraujas. Kapiliaruose, vykstant medžiagų apykaitai tarp kraujo ir audinių, arterinis kraujas tampa veniniu. Mažojo kraujotakos rato arterijomis į plaučius teka veninis kraujas, iš kurių prisotintas deguonies arterinis kraujas venomis grįžta į širdį. Arterijų ir venų sienos sudarytos iš 3 dangalų: išorinio (jungiamojo audinio), vidurinio (lygiųjų raumenų) ir vidinio (endotelio), kapiliarų – iš vieno endotelio. Arterijų sienelės yra stiprios elastingos, venų – plonesnės ir minkštesnės. Venų endotelio sluoksnyje yra klosčių – vožtuvų, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Didelės arterijos ir venos turi jų sieneles maitinančių kraujagyslių. Kai kuriuose organuose (smegenų skilveliuose, dubens organuose) kraujagyslės sudaro rezginius. Dažniausios kraujagyslių ligos: aterosklerozė, aneurizma, hemangioma, flebitas, tromboflebitas, vaskulitas, venų varikozė.