kraujãgyslių chirùrgija, angiochirùrgija (angio… + chirurgija), chirurgijos šaka, tirianti kraujagyslių ir kraujotakos sutrikimų operacinį gydymą, jų diagnostikos ir profilaktikos metodus. Svarbiausi tyrimo metodai: angiografija, echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas, kapiliaroskopija, pletizmografija, reografija ir kiti.
Iki 19 a. pradžios chirurgai dažniausiai perrišdavo kraujagysles. 1762 J. Lambertas (Didžioji Britanija) paskelbė apie kraujagyslių rekonstrukcijos galimybę. J. Hunteris (Didžioji Britanija) 1785 operavo pakinklio arterijos aneurizmą, aprašė arterijų sužeidimus, perrišimą. V. Mottas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1818 sėkmingai operavo aortos aneurizmą, G. Dupuytrenas (Prancūzija) 1812 ir 1829 perrišo poraktinę arteriją, 1818 aneurizmą gydė kompresijos būdu. A. P. Cooperis (Didžioji Britanija) 1859 bandė perrišti miego arteriją. J.-M. Charcot ir Ch. J. Bouchard’as (abu Prancūzija) 1867 aprašė daugines smulkiųjų arterijų aneurizmas. N. Eckas (Rusija) 1877 sujungė dvi kraujagysles, R. Matas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1888 sukūrė aneurizmų operavimo metodiką, 1911 aprašė kolateralinės kraujotakos efektyvumo tyrimą. 1902 A. Carrelis (Prancūzija) aprašė įvairias kraujagyslių anastomozes, 1907 eksperimentais įrodė, kad perpjautą kraujagyslę galima susiūti nesutrikdant kraujotakos. Kraujagyslių chirurgijos plėtotė paspartėjo W. H. Howelliui 1922 atradus hepariną. M. DeBakey (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1932 ištobulino aortos aneurizmų gydymo metodą persodinimui panaudodamas užšaldytas kraujagysles, 1963 vietoj tansplanto panaudojo plastikinį protezą. A. Blakemore’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1945 paskelbė apie besiūles anastomozes vartų venos hipertenzijai gydyti (su J. Lordu), sukūrė vamzdelį stemplės išsiplėtusių venų tamponacijai (su R. W. Sengstakenu), 1951 paskelbė studijų apie arterijų pakeitimą sintetiniais protezais (su A. Voorheesu ir A. Jaretzki). Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios kraujagyslių chirurgai: R. A. Deterlingas, R. C. Darlingas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos), N. Pirogovas (Rusija), P. Samuelsas, R. Tysonas, T. Lindsay (visi Kanada), R. Fontaine’as (Prancūzija), R. Lerichas, F. Martorellis (abu Ispanija), J. Cid Dos Santosas (Portugalija), C. A. Engelhornas (Brazilija).
Lietuvoje
J. Šimkevičius knygoje Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas (Nauka chirurgii teoryczney i praktyczney 2 t. 1806) aprašė tromboflebitą, venų ligų gydymo būdus, pateikė kompresinės terapijos metodų. Kraujagyslių chirurgija ir angiologija pradėjo sparčiai plėtotis 1809 įkūrus Vilniaus universiteto Chirurgijos kliniką (įkūrėjai J. Briotė ir J. P. Frankas). 1808 žurnale Acta Instituti Clinici Caesareae Universitatis Vilnensis J. P. Frankas paskelbė angiologijos srities studijų. 1817 V. Pelikanas apibūdino aneurizmas, sukūrė redukuotos kraujo apytakos metodą. 1824 A. Voelckas aprašė klubo arterijų, 1825 V. Dommeris – miego arterijų perrišimą. 1930 per operaciją iš arterijos buvo pašalintas embolas. 1939–42 Kaune buvo atliktos pirmosios angiografijos ir embolektomijos (V. Paprockas, B. Zacharinas) operacijos. 1959 A. Dirsė pradėjo operuoti sergančiuosius lėtinėmis kraujagyslių ligomis, vėliau darė rekonstrukcines kraujagyslių operacijas, 1961 panaudodamas dirbtinę kraujagyslę atkūrė užakusios arterijos kraujotaką. Kraujagyslių chirurgijos raidą paskatino 1962 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos įkūrimas. 1963–67 joje A. J. Marcinkevičius, V. J. Sirvydis, V. J. Triponis, D. Kavoliūnas, G. Uždavinys atliko pirmąsias pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, pritaikė endarterektomijos ir autovenos šunto metodus. 1968 protezuotas aortos lankas panaudojant dirbtinę kraujo apytaką. 1969 A. J. Marcinkevičius atliko smegenų kraujotakos atkuriamąją operaciją. 1979 V. J. Triponis prisiuvo amputuotą plaštaką, 1980 – visą ranką. Sukurta originalių operacijų metodų: sutrikusiai kraujagyslės protezo funkcijai atnaujinti (V. J. Triponis), slankstelinei arterijai rekonstruoti (E. Barkauskas), ascitiniam pilvo ertmės skysčiui drenuoti (G. Dirsė). Įdiegti elektrorentgenoangiografijos, kraujagyslių ligų diagnostikos ultragarsu, kompiuterine tomografija, magnetiniu branduolių rezonansu metodai. Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje (vadovai A. J. Marcinkevičius, L. Laucevičius), kurią 2005 sudarė 3 padaliniai (Kardiologijos ir angiologijos centras, vadovas A. Laucevičius, Širdies chirurgijos centras, vadovas V. J. Sirvydis, ir Kraujagyslių chirurgijos centras, vadovas V. J. Triponis) atliekamos visų rūšių kraujagyslių operacijos. Kraujagyslių chirurgijos problemas Vilniaus universitete dar nagrinėja Neuroangiochirurgijos centras (vadovas E. Barkauskas). Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos (įkurta 1991, vadovas J. Brėdikis, nuo 1993 R. Benetis) Angiochirurgijos skyriuje (vadovas A. Antuševas), Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Smegenų kraujagyslių neurochirurgijos skyriuje (vadovas E. Marcinkevičius) atliekamos visų rūšių kraujagyslių operacijos. 1990 įkurta Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugija. Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centre 1995 pradėtos taikyti naujos įgimtų kraujagyslių ligų chirurginio ir radiologinio gydymo metodikos. Jame atliekamos užakusių arterijų kraujotakos atkūrimo operacijos naudojant specialius zondus ir stentus (endovaskulinė chirurgija).