kraujalak (Sanguisorba), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 30 rūšių. Paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Daugiametė storą šakniastiebį su gausiomis pridėtinėmis šaknimis išauginanti žolė. Lapai neporiniai plunksniški. Žiedai susitelkę į galvutės formos žiedynus, išaugančius šakų viršūnėse. Taurėlapiai tamsiai raudoni, rausvi arba balti, vainiklapių nėra. Vaisius – riešutėlis, apsuptas sumedėjančios hipantijos (apatinė taurelės dalis). Vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) jauni lapai ir žiedynai kvepia agurkais ir vartojami salotoms pagardinti, džiovinti – kaip prieskoniai ir arbatžolės. Medicinoje naudojamos visos augalo dalys kraujavimui stabdyti, nudegimams gydyti, sergant peršalimo, virškinimo organų ir odos ligomis. Daugiausia veikliųjų medžiagų susikaupia šakniastiebiuose. Juose yra nemažai raugų. Lietuvoje 1 rūšis – vaistinė kraujalakė. Paplitusi vakarinėje šalies dalyje. Auga drėgnose pievose. Kartais kraujalakės genčiai priskiriama galvainio (Poterium) gentis.
vaistinė kraujalakė
vaistinė kraujalakė
849