kraũjo bánkas, ligóninės kraũjo bánkas, ligoninės padalinys (dažniausiai skyrius), kuriame saugomas ir konservuojamas iš kraujo donorų surinktas kraujas, kad vėliau jį būtų galima panaudoti kraujo perpylimui. Kraujo bankas aprūpina ligoninę saugiu krauju, jį išduoda ligoninės skyriams, tvarko užsakymų apskaitą, sunaikina netinkamą naudoti kraują ir jo komponentus, atlieka kraujo suderinamumo tyrimus, organizuoja kraujo perpylimą. Kraujo saugojimo ir transportavimo galimybės pradėtos nagrinėti per Pirmąjį pasaulinį karą, kai kraujo reikėjo sužeistiems kareiviams, tačiau praktiškai jos buvo įgyvendintos tik per Antrąjį pasaulinį karą. Prieš pradedant veikti pirmiesiems kraujo bankams, gydytojas nustatydavo paciento ar jo giminaičių kraujo grupes, atlikdavo kryžminį kraujo sugretinimą ir perpildavo pacientui.
kraujo banke saugomas kraujas ir jo komponentai
kraujas į saugojimui ir transportavimui skirtus komponentus dažnai atskiriamas naudojant centrifugą
20 a. 4 dešimtmetyje kraujo bankų sparčiai daugėjo; kraują juose pradėta duoti ir saugoti maždaug po 450 ml vienetais (tokia yra ir dabartinė praktika). Iš donoro paimtą kraują galima laikyti ribotą laiką, tačiau įvairius jo komponentus (pvz., eritrocitus, plazmą) galima užšaldyti ir laikyti ilgiau. Todėl dauguma kraujo bankų kraujo komponentus atskiria ir saugo. Kraujo donoras vienu kraujo davimu gali patenkinti skirtingus penkių ar daugiau pacientų poreikius. Šviežio kraujo ir jo komponentų saugojimo praktika leido sukurti tokias naujoves kaip dirbtinis inkstas, per atviros širdies operacijas naudojamus širdies ir plaučių siurblius ir kita. Lietuvoje kraujo bankai veikia ligoninėse, pvz., Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir kitur.