kraũjo ceñtras, sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už kraujo ar jo komponentų surinkimą ir ištyrimą, perdirbimą, laikymą ir paskirstymą. Svarbiausias kraujo centro uždavinys – nuolat ir laiku aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais ir preparatais. Kraujo centras skatina neatlygintiną savanorišką donorystę, atrenka kraujo donorus, kaupia duomenis apie juos, tvarko apskaitą, renka donorų kraują ir kraujo sudėtines dalis. Centro laboratorijoje tiriamas surinktas donorų kraujas ir jo komponentai (nustatomos kraujo grupės, tikrinama, ar kraujas neužkrėstas ŽIV, hepatito B ir C virusais, sifiliu). Kraujo centras perdirba surinktą donorų kraują į komponentus (eritrocitų masę, koncentruotus trombocitus ir šviežiai šaldytą plazmą), teikia kraujo komponentus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, konsultuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas imunohematologijos, kraujo ir jo komponentų ruošimo klausimais, organizuoja kraujo donorystę per avarines situacijas ir stichines nelaimes, kaupia kraujo ir jo komponentų atsargas.
Lietuvoje pirmasis kraujo centras įkurtas 1941 Kaune (Kraujo perpylimo stotis), 1946 – Vilniuje (nuo 1953 Respublikinė kraujo perpylimo stotis, nuo 1990 Respublikinis kraujo perpylimo centras Kraujas, 2003 pertvarkytas į Nacionalinį kraujo centrą, kuris t. p. gamina kraujo preparatus). 2018 veikė 2 kraujo centrai (Vilniuje ir Kaune).
2860