kraũjo plazmà, skystoji kraujo dalis, kurioje plūduriuoja forminiai elementai (kraujo kūneliai). Sudaro apie 55–60 % kraujo tūrio (apie 2,5–3 l), yra gelsvos spalvos, silpnai šarminės reakcijos. Susideda iš 90–92 % vandens, 6–8 % baltymų (albumino, globulinų, fibrinogeno, fermentų), 1,1 % kitų organinių medžiagų (gliukozės, riebalų, baltymų skilimo produktų ir kitų), 0,9 % neorganinių medžiagų (natrio chlorido ir kitų). Iš kraujo plazmos pašalinus baltymą fibrinogeną ji vadinama serumu. Kraujo plazmos baltymai atlieka pagrindines kraujo funkcijas: perneša maisto, biologiškai aktyvias medžiagas, chemines medžiagas, apykaitos produktus, palaiko vandens, elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, dalyvauja kraujo krešėjime ir imuninėse reakcijose.
2064
-plazma