kraujódara, hemopoèzė (hemo… + gr. poiēsis – gaminimas, kūrimas), kraujo gamyba, kraujo forminių elementų susidarymas žmogaus ir gyvūnų organizme. Bestuburių kraujodara vyksta kūno ertmių skysčiuose ir kraujuje, stuburinių gyvūnų ir žmogaus – kraujodaros organuose: raudonuosiuose kaulų čiulpuose, užkrūčio liaukoje, blužnyje ir kituose.
Visi kraujo forminiai elementai susidaro iš plačių diferencinių galimybių kamieninių ląstelių, esančių raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Dalis ląstelių nesiskaido ir išlaiko šias galimybes, kitos skaidosi (diferencijuojasi) į mažesnes potencines galimybes turinčias kamienines ląsteles: limfoidinę (limfocitų ir natūraliųjų kilerių) ir mieloidinę (visų kitų kraujo ląstelių) sistemą. Šios ląstelės veša, formuojasi dar mažiau diferenciacijos galimybių (vieną ar dvi) turinčios kamieninės ląstelės, kurios tampa tam tikrų kraujo ląstelių rūšių pradininkėmis. Morfologiškai atpažįstamos ląstelės vadinamos blastais, jos keletą kartų dalijasi, vėliau diferencijuojasi ir bręsta, kol iš blastų susiformuoja tam tikros kraujo ląstelės. Toks eritrocitų formavimasis vadinamas eritropoeze (eritrocitopoeze), granulocitų – granulocitopoeze, monocitų – monocitopoeze, trombocitų – trombocitopoeze, limfocitų – limfocitopoeze.
žmogaus kraujodaros schema
Susiformavę forminiai elementai iš kaulų čiulpų patenka į kraujotaką. Limfocitai toliau diferencijuojasi užkrūčio liaukoje, blužnyje, limfmazgiuose, tonzilėse (migdoluose), žarnų, kvėpavimo takų ir kt. limfiniuose mazgeliuose. Dauguma kraujo forminių elementų yra trumpaamžiai. Sveikame organizme yra jų irimo ir susidarymo dinaminė pusiausvyra, nes kraujodara užtikrina nuolatinę jų gamybą ir pastovų kiekį kraujuje.
Kraujodarą reguliuoja augimo faktoriai (pvz., eritropoetinas), simpatinė nervų sistema, kai kurie hormonai, vitaminai ir kita. Kraujo ląstelių formavimuisi, proliferacijai, diferencijavimuisi, brendimui svarbi kaulų čiulpų mikroaplinka ir citokinai – augimo faktoriai. Kai kurie citokinai skatina kraujo ląstelių kolonijų susidarymą kaulų čiulpuose – tai interleukinas‑3 (IL‑3), skatinantis įvairių ląstelių kolonijų susidarymą, leukocitų – granulocitų ir makrofagų (GM‑KSF), makrofagų (M‑KSF), granulocitų (G‑KSF) – kolonijas stimuliuojantieji faktoriai ir eritropoetinas, svarbus eritrocitų ir trombocitų brandai. Kraujodarai taip pat svarbūs kiti interleukinai – IL‑2, IL‑4, IL‑5, IL‑6, IL‑7, IL‑9, IL‑11 bei kai kurie hormonai, vitaminai, mikroelementai. Gemalo kraujodara vyksta trynio maiše, vėliau vaisiaus kepenyse, blužnyje, užkrūčio liaukoje ir raudonuosiuose kaulų čiulpuose, kurie iki gimimo tampa kraujodaros centru. Kraujodaros sutrikimai lemia kraujo sistemos ligas, pvz., mažakraujystę, leukemiją ir kitas.
2064
1334