kraujómaiša, incèstas (lot. incestum), lytiniai santykiai su artimais giminaičiais. Įvairiose kultūrose kraujomaiša vertinama skirtingai. Daugelyje visuomenių ji yra tabu ir kriminalinis nusikaltimas. Kai kuriose kultūrose (pavyzdžiui, Papua Naujosios Gvinėjos kai kuriose gentyse) kraujomaiša toleruojama, net skatinama. Vienose teisinėse sistemose kraujomaiša gali būti tik tarp kraujo giminių, kitose – tarp visų artimųjų, net įvaikių ar sutuoktinio giminių. Priklausymas ar nepriklausymas tam tikrai grupei, su kurios nariu leidžiama arba neleidžiama tuoktis, kiekvienoje kultūroje interpretuojamas skirtingai. Pavyzdžiui, Kinijoje draudžiama tuoktis vienodą pavardę turintiems asmenims. Kai kuriose visuomenėse našliams negalima tuoktis su velionio artimais giminaičiais. Daugelis Jungtinių Amerikos Valstijų valstijų skiria sunkaus laipsnio (tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų) ir lengvesnio laipsnio (tarp pusbrolių ir pusseserių bei tolesnių giminaičių) kraujomaišą. Įkalinimo bausmės už kraujomaišą trukmė skiriasi (pavyzdžiui, 4 metai Niujorko valstijoje, 25 metai Australijoje). Kraujomaiša, kaip nepilnamečių išnaudojimas, daugelyje kultūrų yra nelegali ir baudžiama. Kai kraujomaišos ryšiais abipusiu sutikimu susiję suaugusieji, tai gali likti nežinoma, bet pora rizikuoja susilaukti neįgalių vaikų.
Kraujomaiša skirtina nuo įvaisos, kuri susijusi su dauginimusi ar veisimu, bet kai kuriose visuomenėse abi sąvokos gali būti susijusios (pavyzdžiui, lytiniai santykiai tarp žmonių, kurių genetinis artumas laikomas kraujomaišiniu).
Kai kurie etologai mano, kad dauguma žinduolių, kurie vos subrendę atsiskiria nuo tėvų, sąmoningai mažina poravimosi tarpusavyje galimybes. Kiti mokslininkai mano, kad tai nėra kraujomaišos vengimas. Kai kurių gyvūnų palikuoniai nepasilieka su tėvais, nes jie tampa agresyvūs tos pačios lyties savo subrendusiam vaikui. Daugumos mokslininkų nuomone, kraujomaišos draudimas susiformavo ne tiek biologiniu, kiek socialiniu pagrindu; tai viena socialinių taisyklių, padedančių normalizuoti šeimų ir kitų visuomenės grupių santykius. Paneigdami kraujomaišos biologinį pagrindą etologai ir antropologai remiasi skirtingos socialinės santvarkos pavyzdžiais. Antropologai nustatė, kad skirtingose kultūrose santuoka įteisinama vadovaujantis (dažnai neformaliai) egzogamija arba endogamija.