kraujóspūdis, tekančio kraujo spaudimas į kraujagyslių sienelę. Skiriamas arterinis (sistolinis ir diastolinis) ir veninis krauospūdis. Normalus kraujospūdis svarbus širdies ir kitų organų veiklai: dėl kraujospūdžio kraujagyslėmis juda kraujas, inkstuose gaminamas šlapimas, kapiliaruose vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių.
Kraujospūdžio dydis priklauso nuo širdies darbo intensyvumo, kraujagyslių tonuso, cirkuliuojančio kraujo kiekio, kartais – kraujo klampumo. Kraujospūdis reguliuoja centrinės nervų sistemos įvairias dalys (nervinė reguliacija), organai ir kraujuje esančios medžiagos (humoralinė reguliacija). Daugumą kraujagyslių inervuoja simpatinė nervų sistema, kurios branduoliai yra pailgosiose, nugaros smegenyse, hipotalame. Į juos impulsai ateina iš širdyje ir kraujagyslėse esančių mechanoreceptorių (reaguoja į padidėjusį kraujospūdį) ir chemoreceptorių (reaguoja į sumažėjusį kraujo pH), t. p. smegenų žievės (pvz., sportininkams prieš startą, studentams prieš egzaminą gali padidėti kraujospūdis). Noradrenalinas, vazopresinas, serotoninas sutraukia kraujagysles – kraujospūdis didėja, mažos adrenalino dozės plečia raumenų, bet sutraukia pilvo organų kraujagysles (vyksta kraujo persiskirstymas), skatina širdies darbą.
Inkstuose gaminamas reninas patekęs į kraują skatina angiotenzino II, smarkiai sutraukiančio kraujagysles, susidarymą. Antinksčių hormonas aldosteronas sulaiko organizme natrio jonus, kurie didina kraujo osmosinį slėgį, todėl didėja cirkuliuojančio kraujo kiekis ir kraujospūdis. Acetilcholinas, histaminas, prostaglandinas, angiotropiniai kininai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį. Kraujagysles plečia audiniuose esantys vandenilio jonai, pieno rūgštis, kraujagyslių sienelėse gaminamas azoto monoksidas (NO) ir kitos medžiagos. Arterinis kraujospūdis gali būti matuojamas tiesioginiu (kruvinu) būdu, kai adata ar kaniulė įvedama į kraujagyslę ir sujungiama su manometru. Arterinis dažniausiai kraujospūdis matuojamas žasto arterijoje netiesioginiu būdu (spyruokliniu arba elektroniniu manometru).
gydytojas, matuojantis kraujospūdį
Sveiko suaugusio žmogaus sistolinis kraujospūdis yra 110–140 mm gyvsidabrio stulpelio (mmHg), diastolinis – 60–80 mmHg. Vyresnio amžiaus (daugiau kaip 50–60 m.) žmogaus arterinis kraujospūdis gali būti 10–20 mmHg didesnis. Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu. Kraujospūdžio matavimas padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos organų bei kraujotakos būklę, funkcijos sutrikimus. Didžiausias kraujospūdis būna kraujotakos pradžioje (aortoje), mažiausias – pabaigoje (tuščiosiose venose). Vidutinis kraujospūdis aortoje būna apie 100–120 mmHg, arterijose apie 80–100, arteriolėse apie 40–60, kapiliaruose apie 20–40, venulėse apie 10–20, venose 5–10, tuščiosiose venose prie širdies apie 0±5 mmHg. Plaučių kamiene kraujospūdis būna apie 13, plaučių venose apie 5 mmHg. Kraujospūdžio padidėjimas vadinamas hipertenzija, sumažėjimas – hipotenzija. Nuolat padidėjęs ktaujospūdis būdingas hipertoninei ligai.
2082