kraujótakos nepakankamùmas, patologinė būklė, kai kraujo apytakos organai neaprūpina organizmo reikiamu deguonies ir energinių medžiagų kiekiu. Skiriamos šios formos: kraujotakos nepakankamumas dėl širdies veiklos sutrikimo – širdies nepakankamumas, kraujotakos nepakankamumas dėl kraujagyslių patologijos, kurį sukelia kraujagyslių tonuso sutrikimai ir jų sienelių elastingumo pokyčiai, ir mišri širdies bei kraujagyslių kraujotakos nepakankamumo forma. Pagal atsiradimo ir progresavimo greitį skiriamas ūminis ir lėtinis kraujotakos nepakankamumas. Pagal širdies funkcijos sutrikimą – kairiosios, dešiniosios arba visos širdies nepakankamumas. Ūminį kairiosios širdies nepakankamumą sukelia kairiojo skilvelio miokardo infarktas, hipertoninė krizė, aortos ydos, mitralinio vožtuvo stenozė ir dviburio vožtuvo nesandarumas. Jis reiškiasi širdine astma ir plaučių edema (plaučių kraujagyslėse susidaro kraujo sąstovis): ligonis dūsta, atkosi putotų skreplių, kvėpuodamas gargia. Lėtinį kairįjį širdies nepakankamumą sukelia lėtinė išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, hipertoninė liga, aortos ir mitralinio vožtuvo ydos. Jis reiškiasi padažnėjusiu pulsu (tachikardija), dusuliu, oda ir gleivinės pamėlsta (pamažu išryškėja cianozė). Dėl smegenų kraujotakos sutrikimo atsiranda galvos svaigimas, nuovargis, padidėja dirglumas. Ūminis dešinysis širdies nepakankamumas atsiranda dėl plaučių arterijos trombembolijos, dešiniojo skilvelio miokardo infarkto. Tuomet iš dešiniosios širdies dalies per plaučius į kairiąją širdies dalį priteka mažiau kraujo, mažėja širdies minutinis tūris, sisteminis kraujospūdis, atsiranda kardiogeninio šoko požymių, didžiojo kraujotakos rato venose didėja spaudimas, išsipučia kaklo venos, padidėja kepenys. Lėtinį dešinįjį širdies nepakankamumą sukelia lėtinės plaučių ligos – pneumosklerozė, plaučių emfizema, triburio vožtuvo nesandarumas; vėliau dėl plautinės hipertenzijos atsiranda ir kairiosios širdies nepakankamumas. Nusilpus dešiniajai širdžiai padidėja spaudimas didžiojo kraujotakos rato venose, todėl pabrinksta kojos, kaupiasi skystis pilvo (ascitas), pleuros (hidrotoraksas) ertmėje, padidėja kepenys, jose veša jungiamasis audinys, ilgainiui atsiranda kardialinė kepenų cirozė, padidėja blužnis. Kraujotakos nepakankamumas dėl kraujagyslių patologijos dažniausia būna ūminis. Šį kraujotakos nepakankamumą sukelia ūmi infekcija, sunki mechaninė ir psichinė trauma, nukraujavimas. Sumažėjus kraujagyslių tonusui sumažėja venų prisipildymas krauju ir veninis spaudimas, mažiau kraujo priteka į širdį, sumažėja minutinis kraujo tūris ir arterinis kraujospūdis. Skiriamos šios kraujagyslių nepakankamumo formos: apalpimas, kolapsas ir šokas. Sutrikus ir širdies, ir kraujagyslių funkcijai būna mišrusis kraujotakos nepakankamumas.
1334