Krefeld

Krefeld (Krfeldas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, Reino kairiojo kranto slėnyje, į šiaurės vakarus nuo Düsseldorfo.

227 100 gyventojų (2021).

Upių uostas. Tekstilės (šilko, aksomo) pramonės centras. Tauriųjų metalų lydymas, transporto priemonių (geležinkelio ir tramvajų vagonų), tekstilės pramonės mašinų gamyba, chemijos, elektrotechnikos, maisto pramonė.

Žemutinio Reino profesinė aukštoji mokykla (chemijos, tekstilės, mašinų gamybos skyriai), muzikos mokykla. Tekstilės pramonės tyrimo centras. Limnologijos stotis. Haus Lange (moderniojo meno), Linno pilies, Vokietijos tekstilės, kaizerio Vilhelmo ir kiti muziejai. Teatras. Zoologijos ir botanikos sodai.

Miesto teatro rūmai Krefelde (1952–63, architektas G. Graubneris, 2009 renovuoti)

Architektūra

Per II pasaulinį karą sunaikinta apie 70% miesto pastatų. Išliko bažnyčios: menonitų (1696), Šv. Dionizo (1768, 1954 ir 1987 rekonstruota), Šv. Petro (apie 1803, su 14 a. bokštu), rotušės: Senoji (1725), Naujoji (1832, architektas A. von Vagedesas). Architekto L. Mieso van der Rohe’s projektuoti pastatai: moderniojo meno muziejai Haus Lange (1928) ir Haus Esters (1930) su parku. Bokštas (12 a.), miesto teatras (1952–63, architektas G. Graubneris, 2009 renovuotas).

Istorija

1 a. dabartinio Krefeldo vietoje buvo romėnų gyvenvietė. Viduriniais amžiais čia gyveno žemdirbiai. Pirmąkart minimas 1105, priklausė Mörso, nuo 14 a. Klevės grafams. 1373 gavo miesto teises. 1600 atiteko Oraniečių dinastijai, 1702 – Prūsijai.

Nuo 1646 į protestantišką Krefeldą kėlėsi hugenotų ir menonitų pabėgėliai, vėliau Krefeldas garsėjo jų išplėtota šilko ir kitų audinių gamyba.

1683 iš Krefeldo į Ameriką išvyko pirmoji organizuota vokiečių persikėlėlių grupė.

1901 prie Krefeldo prijungtas Linnas, 1929 – Uerdingenas (jis pirmą kartą paminėtas 9 a.; miesto teisės nuo 1255), 1975 – Hülsas.

Po I pasaulinio karo 1918–26 okupuotas sąjungininkų. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 70 % pastatų. Po karo atstatytas sparčiai plėtėsi.

2271