kreida
kreidà, minkšta, menkai susicementavusi nuosėdinė karbonatinė uoliena. Susidariusi iš planktoninių vienaląsčių organizmų klintinių liekanų ir chemogeninio kalcito (40–50 %). Tarp organinių liekanų vyrauja vienaląsčių organizmų kokolitoforidų (iki 40 %), foraminiferų (iki 10 %) kiauteliai, t. p. yra daugialąsčių organizmų liekanų, spinduliuočių (radioliarijų), pinčių, koralų, samangyvių, moliuskų (belemnitų ir kitų), dygiaodžių (jūrų ežių, jūrų lelijų). Kreidoje dar būna titnago gniutulų, smulkių opokos, fosforito ir pirito konkrecijų, kvarco, feldšpatų, muskovito arba kitų mineralų grūdelių. Cheminė sudėtis: kalcio oksidas (47–55 %), anglies dioksidas (40–43 %), silicio dioksidas (0,2–6,0 %), aliuminio oksidas (0,2–4,0 %), magnio oksidas (0,1–1,9 %), digeležies trioksidas ir geležies oksidas (0,02–0,7 %). Balta arba gelsvai balta. Tankis 2690–2720 kg/m3. Poringumas 44–50 %, natūralusis drėgnis 19–33 %, kietumas mažiau kaip 1. Kreida susidarė vėlyvojoje kreidoje ir ankstyvajame paleogene šilto klimato jūrų dugne, 30–500 m gylyje. Skiriamos atmainos: baltoji kreida (CaCO3 >95 %), kreidos mergelis (pelitų 10–20 %) ir kreidingoji klintis; kreida vadinamas ir ežerų mergelis. Kreida kasama atviruoju būdu. Naudojama mokyklinėms kreidelėms, kalkėms, cementui, dažams, sodai, stiklui gaminti, parfumerijoje (dantų pastai ir milteliams), kaip užpildas chemijos pramonėje, rūgštiems dirvožemiams kalkinti. Dar kreida gaminama dirbtiniu būdu, gesintas kalkes veikiant anglies dioksidu. Kai kur kreidos klodo nuosėdų storis siekia 600 m (Vidurio Rusija). Kreidos telkinių yra Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
Lietuvoje kreidos sluoksniai paplitę pietuose ir pietvakariuose, kai kur atsidengia Žemės paviršiuje arba slūgso negiliai ir atidengiami karjeruose. Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose yra kreidos luistų. Ištirti 7 kreidos mergelio telkiniai; išžvalgyti ištekliai 19,1 mln. t, prognoziniai – dar 42 mln. tonų. Didžiausi telkiniai: Karališkių (Šakių rajono savivaldybės teritorija), Kukiškių ir Šarkiškių (Varėnos rajono savivaldybės teritorija). Kreida nuo seno naudojama vietos gyventojų namų ūkio reikmėms. 1914 Kašėtose prie Valkininkų pagal profesoriaus P. Jodelės projektą buvo statomas pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas; ketinta iš kreidos gaminti cementą. Iki 1965 kreidos mergelis buvo kasamas kalkėms gaminti, rūgštiems dirvožemiams kalkinti. Nuo 1995 kreidos mergelis rūgštiems dirvožemiams kalkinti kasamas Juodžių telkinyje (Vilniaus rajono savivaldybės teritorija).
2300