kreipinỹs, žodis ar žodžių junginys, kuriuo kreipiamasi į asmenį ar daiktą. Sakinyje kreipinys išskiriamas intonacija, rašant – kableliu ar šauktuku. Daugelyje kalbų reiškiamas vardininku. Lietuvių kalbos kreipiniu dažniausiai eina tikrinių arba bendrinių daiktavardžių šauksmininkas (Įrodyk, Mantai, kad tu ištikimas tėvų žemei; Atidaryk, motinėle, pirkios duris). Gali būti ir būdvardžiai (Nusiramink, mielasis), neveikiamieji dalyviai (Išklausykite manęs, gerbiamieji), asmeniniai įvardžiai (Pasakyk, tamsta, kuriuo keliu man eiti). Oficialiu mandagumo kreipiniu eina daiktavardžiai ponas, ponia, panelė. Šie žodžiai vartojami ir kaip mandagumo priedėlis prie asmens pavardę ar pareigas reiškiančio daiktavardžio (pone / ponas direktoriau, ponia Birute); vyriškosios giminės mandagumo priedėlis gali turėti ir šauksmininko, ir vardininko formą. Kreipinius dažniausiai sudaro žodžių junginiai (sūneli mano brangusis), kartais ir sudėtingesnės konstrukcijos, į kurias gali įeiti ir šalutiniai sakiniai (Sudievu jums, balti skobneliai, kuriuos kasdien jauna šveičiau!).
2352