kreivãbudė (Pleurotus), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, kreivabudinių (Pleurotaceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 210 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, ypač tropikuose ir subtropikuose.
pilkšvoji kreivabudė
Vaisiakūniai bekočiai arba diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, vidutinio dydžio arba stambūs, mėsingi arba nemėsingi, vienmečiai. Kepurėlė vėduoklės, kriauklės, liežuvio, piltuvo formos, balsvos, pilkos, gelsvos, rudos, rausvos ar kitų spalvų, lygiu paviršiumi ar padengta plaušeliais. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai paprastai būna balti, kotu nuaugę žemyn, dažniausiai formuoja bespalves papėdspores. Kotas ekscentrinis arba šoninis, į pagrindą siaurėjantis arba platėjantis, lygiu paviršiumi ar plaušuotas, baltas ar rusvas. Trama būna balta arba pilkšva, tampri, tvirta, su savitu grybų kvapu ir skoniu. Dauguma saprotrofiniai grybai, ardo lapuočių, rečiau spygliuočių medžių medieną, sukelia baltąjį medienos puvinį. Kai kurie yra silpni parazitai, pažeidžia gyvų augalų dalis. Yra valgomųjų grybų, kelių rūšių grybai plačiai auginami pasaulyje, pvz., stambiakotė kreivabudė (Pleurotus eryngii) ir gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), kurios pasižymi geromis maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis, pvz., turi antibiotinių, imunitetą stiprinančių, antioksidacinių savybių.
Lietuvoje žinomos 7 rūšys: dažnos yra gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus; auga pavieniui ar grupėmis, ant gyvų ir negyvų lapuočių, rečiau spygliuočių medžių, miškuose, dažniausiai rudenį, kartais pavasarį; auginamas dirbtiniu būdu ant medienos, šiaudų, kitų augalinių substratų), pilkšvoji kreivabudė (Pleurotus pulmonarius; auga pavieniui ar grupėmis, dažniausiai ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių, miškuose ir parkuose, vasarą ir rudenį; valgoma).
1989