Kreivoji pilis

Kreivóji pils, viena Vilniaus gynybinių pilių.

Kreivosios pilies ir jos prieigų rekonstrukcija (pagal Vytautą Daugudį)

Pilis buvo medinė. Stovėjo ant kalvos, vadinamos Kreivuoju (Plikuoju) kalnu (Trijų Kryžių kalnas); jis yra vienas Vilniaus piliakalnių. Kreivasis kalnas (aukštis – 163,6 m) yra į rytus nuo Pilies kalno, Vilnios ir Neries santakoje. 1390 11 04 Vokiečių ordinas puolė Vilniaus pilis. Puolimui vadovavo ordino maršalas Engelhardas Rabe ir lietuvių kunigaikštis Vytautas (Jogaila jį buvo nušalinęs nuo valdžios). Žygyje dar dalyvavo Livonijos ordino riteriai, Derby (Anglija) grafas Henrikas (karaliaus Henriko Lankasterio sūnus) su 300 riterių. Per šį puolimą buvo sudeginta medinė Kreivoji pilis (curvum castrum), arba Aukščiausioji pilis (orbiste hus); Aukštutinė pilis ir Žemutinė pilis – neužimtos. Su pilimi buvo sudeginta ir papilio gyvenvietė. Po 1390 antpuolio Kreivoji pilis ir papėdės gyvenvietė nebeatstatytos.

1988–1989 ir 1991 V. Daugudis prie Trijų Kryžių ištyrė 317 m² plotą, rado trijų medinių gynybinių sienų liekanas, brūkšniuotosios ir žiestosios keramikos. Ankstyviausia gynybinė siena (datuojama pirmo tūkstantmečio pradžia) buvo 2 m pločio, sudaryta iš sukaltų 15–20 cm skersmens rąstų, tarpas tarp jų išklotas 10–15 cm skersmens rąsteliais ir užpildytas smulkiais akmenimis. Vėliau aikštelės kraštas buvo užpiltas smėlinga žeme, paklotas skeltų rąstų klojinys ir iš molio suplūktas iki 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, ant kurio pastatyta medinė gynybinė siena (antroji). Jai sudegus gaisravietė užpilta smėlio sluoksniu ir suplūktas iki 4 m aukščio ir 17 m pločio molio pylimas, ant kurio stovėjo medinė tinkuota siena (datuojama 14 a. pabaiga).

Kreivosios pilies 14 a. pabaigos įtvirtinimų rekonstrukcija (pagal Vytautą Daugudį)

Į šiaurę nuo Kreivojo kalno, jo papėdėje buvusi senovės gyvenvietė tirta 1933, 1939, 1956, 1989, 1995, 1997; joje aptikta sudegusių 14 a. medinių rentininių pastatų liekanų, geležinių peilių, raktų ir kitų apyvokos reikmenų, strėlių antgalių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, grūdų. Manoma, čia gyventa 12–14 a.; šio laikotarpio radinių rasta ir gretimuose Stalo bei Bekešo kalnuose.

2024 pavasarį Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje, Senosios aršetinės kieme, inžinerinių ir archeologinių tyrimų metu archeologai (vadovas Atas Žvirblys) aptiko Kreivosios pilies papilį, jo galimai gynybinės tvoros fragmentą, 2 metrų gylyje esančias medinio rentinės konstrukcijos pastato liekanas su plytiniu krosnies pamatu, kitų medinių statinių fragmentų (manoma, tai galėję būti priestatai), papilio gyventojų 14–15 amžiuje naudotus įvairius metalinius, odinius, medinius, keraminius dirbinius (tai rodo, kad sudeginus pilį ne visi gyventojai iš čia išsikraustė).

L: V. Daugudis Iš Vilniaus miesto praeities Vilnius 1993; S. Sarcevičius, O. Valionienė, V. Pugačiauskas Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis Vilnius 2016.

Vilniaus pilys; Kreivasis kalnas; Plikasis kalnas; Trijų Kryžių kalnas; Aukščiausioji pilis; -Trys Kryžiai