Krekenavà, miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Ramygalos; seniūnijos ir parapijos centras. 1375 gyventojai (2021).
Per Krekenavą teka Nevėžis. Plentai į Panevėžį, Kėdainius. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. Kiaulininkystės, augalininkystės, maisto produktų gamybos bendrovė Krekenavos agrofirma. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, M. Antanaičio gimnazija (1865–1919 ir 1935–44 pradinė, 1919–35 ir 1944–47 progimnazija, 1947–2007 vidurinė mokykla), muzikos mokykla, lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (1937). Krekenava priklauso Krekenavos regioniniam parkui (jame 1969 įkurtas Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbrynas, kuriame auginami stumbrai). Miestelio centrinėje aikštėje – paminklas žuvusiems partizanams (pastatytas 1999; skulptorius Petras Vainauskas). Rašytojo knygnešio K. Stikliaus kapas, senosios žydų kapinės, namas, kuriame 1915–18 gyveno Maironis. 0,5 km į pietryčius nuo Krekenavos yra Švenčiuliškių kaimo kapinės (Krekenavos istorijos muziejus po atviru dangumi), 2 km į šiaurės rytus nuo Krekenavos – Rodų mauzoliejinė koplyčia.
Krekenavos herbas
Architektūra
Miestelio planas mišrus. Centrinė dalis stačiakampio plano (susiklostė 16 a. antroje pusėje, vykdant Valakų reformą), kita turi spindulinio plano bruožų.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika Krekenavoje (1901, architektas J. Golinevičius)
Istorizmo krypties dvibokštėje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje (1901, architektas J. Golinevičius) yra žalvarinis varpas (17 a.), paveikslų (Kristus su vaikais 19 a. pabaiga, dailininkas R. Alekna‑Švoinickis, Švč. Mergelė Marija; su aptaisu, šis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), skulptūrų (Nukryžiuotasis 19 a.), vitražų (Šv. Kazimieras, Vyskupas J. A. Giedraitis, Vyskupas J. Matulevičius, visi 1939, visų dailininkas S. Ušinskas). Bažnyčios šventoriuje – triaukštis stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra (20 amžius). Romantizmo laikotarpio plytų ir akmenų mūro sinagoga (perstatyta 1891).
sinagoga Krekenavoje (perstatyta 1891)
2271
Istorija
Minima nuo 1409. Prieš 1496 atiteko Žemaičių vyskupijai. 1484 paskirta fundacija bažnyčiai. 1533 įsteigta parapinė mokykla. 1548–68 Krekenava buvo Upytės apskrities centras, 1548–64 veikė apskrities teismas. Nuo 1550 minimas miestelis. 1496 gavo turgaus ir smuklių, 1580 – 3 prekymečių privilegiją. 1565 nukentėjo nuo maro, 1566 degė, 1567 ją nusiaubė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. 1775, 1787, 1811, 1845, 1898 ir 1918 degė. 1853–55 Krekenavos vikaras buvo A. Mackevičius, vienas 1863–1864 sukilimo Lietuvoje vadų; 1863 02 Krekenavos miškuose jis suorganizavo vieną pirmųjų sukilėlių būrių. Nuo 1861 Krekenava buvo valsčiaus centras. 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Krekenavos apylinkėse platino J. Stankevičius, t. p. K. Ūdras ir kiti Garšvių draugijos knygnešiai.
1905 nušalinta carinė, išrinkta nauja valsčiaus valdyba. Per I pasaulinį karą Krekenavoje gyveno Maironis. 1941 vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 190 Krekenavos gyventojų (daugiausia žydų). Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Krekenava buvo valsčiaus (iki 1950), vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 patvirtintas Krekenavos herbas. 1566 buvo 85, 1730 – 45 sodybos; 1841 buvo 528, 1897 – 2187, 1923 – 1048, 1959 – 977, 1970 – 904, 1979 – 1206, 1989 – 1911, 2001 – 2003, 2011 – 1636 gyventojai.
Krekenavos centrinė aikštė
A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės t. 3 kn. 1 Vilnius 2004.
972