krekingas

krèkingas (angl. cracking < crack – skilti), aukštatemperatūris žaliavinės naftos perdirbimo būdas, kuriuo iš sunkesnių (didesnės molekulinės masės) naftos produktų gaunami lengvesni (mažesnės molekulinės masės) produktai ir cheminės sintezės žaliava. Krekingo metu nutrūksta angliavandenilio molekulės C–C ryšys ir ilgos alkanų molekulės (turinčios 20 C atomų) suskyla į trumpesnes. Susidarius laisviesiems radikalams ir karbokatijonams vyksta pradinių medžiagų ir tarpinių produktų dehidrinimas, izomerizacija, alkilinimas, polimerizacija ir kondensacija. Skiriamas terminis ir katalizinis krekingas. Terminiu krekingu 470–640 °C temperatūroje ir iki 6 MPa slėgyje (sąlygos priklauso nuo žaliavos prigimties) iš žibalo, gazolio, sunkiųjų frakcijų (mazuto, gudrono) gaunamas benzinas, sotieji, nesotieji ir aromatiniai angliavandeniliai, iš naftos likučio bitumo – geros kokybės koksas, suodžiai. Krekingas 650–900 °C temperatūroje vadinamas pirolize. Katalizinis krekingas vyksta 450–550 °C temperatūroje, 0,4 MPa slėgyje, katalizatorius – ceolitai (vykstantis vandenilio terpėje vadinamas hidrokrekingu; temperatūra 340–350 °C, slėgis 3–14 MPa). Tai labai spartus krekingas, reakcijų greitis kelis šimtus kartų didesnis negu terminio krekingo. Katalizinis krekingas naudojamas benzinui, reaktyviniams degalams, dyzelinui, suskystintoms dujoms (butanui ir propanui) gauti, juo iš žibalo, gazolio, mazuto gaunamas didelio oktaninio skaičiaus benzinas, dujiniai angliavandeniliai. Terminis krekingas 1891 patentuotas Rusijoje, pramoninis krekingo įrenginys 1915–18 pastatytas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Krekingas, kaip katalizatorių naudojant aliumosilikatus, pradėtas taikyti 20 a. pirmoje pusėje.