kreòlinės kabos, naujos mišraus tipo kalbos, išsirutuliojusios iš pidžino. Vienas kalbų kontaktų rezultatų. Kreolinių kalbų bendruomenė susiformuoja tada, kai pidžinu kalbėjusių žmonių vaikai ima vartoti šią kalbą kaip gimtąją; bendruomenės nariai dažniausiai vadinami kreolais. Kaip ir pidžino, kilmė socialinė. kreolinių kalbų ėmė gausėti plintant kolonizacijai ir vergų prekybai. Vietos gyventojų ar imigrantų (potencialių darbininkų) kalba tapo naujosios kalbos substratu, darbdavių, naujesnių ar senesnių atvykėlių (dažniausiai anglų, arabų, ispanų, kinų, olandų, portugalų, prancūzų ar kitų) – superstratu. Pvz., iš arabų ir vietinių afrikiečių kalbų Kenijoje ir Ugandoje išsirutuliojusi nubių kreolinės kalbos, iš anglų kalbos – Jamaikos, Gajanos, Surinamo ir kitos Karibų baseino regiono, t. p. Okeanijos, Pietų Afrikos šalių kreolinės kalbos, iš prancūzų kalbos – Antilų, Haičio, kitos Karibų baseino regiono, Indijos vandenyno Seišelių ir kitų salų kreolinės kalbos. Iš kinų, indų kalbų tarmių ir Didžiosios Britanijos anglų kalbos susidariusi kreolinė kalba, vadinama singlišu (Singlish), vartojama Singapūre ir Malaizijoje. Kreolinių kalbų yra Afrikos (dažniausiai susidariusios iš vietinių kalbų, pvz., sango, Centrinė Afrikos Respublika), Australijos, Amerikos, Azijos žemynuose. Kai kurios, pvz., Seišelių kreolinė kalba (Seychellois créole), pripažįstamos šalies oficialia arba viena oficialių kalbų, kitos yra regioninės kalbos. Dalis kreolinių kalbų yra išnykusios ar baigia nykti, jas išstumia superstratu buvusi anglų, prancūzų ar kita išmokta užsienio kalba.
Pidžinui tapus kreoline kalba, elementari kalbos struktūra darosi sudėtingesnė: kinta fonologinė sistema, sintaksė, žodžių daryba. Nustatyta, kad net iš labai skirtingu pagrindu susiformavusių pidžinų išsirutuliojusios kreolinės kalbos turi daug bendrų raidos bruožų. Sudėtingesnių jų gramatikos ir fonologijos reiškinių atsiranda tam tikra universalia seka ir tai leidžia kelti hipotezes apie bendriausius visų laikų visų kalbų raidos bruožus. Dauguma kreolinių kalbų rašto neturi. Kai kurios vartoja lotynų rašmenis su papildomais tarptautinės fonetinės transkripcijos ženklais. Tiriamos nuo 19 amžiaus pabaigos.
2168