krèpas (pranc. crêpe), smulkiai grublėto reljefo audinys, išaustas iš labai sukrių (krepinio sukrumo) siūlų drobiniu pynimu, kartais specialiu krepiniu pynimu. Audžiamas iš šilkinių ir cheminio pluošto daugiagijų siūlų arba vilnonių verpalų; būna ir pusšilkinis, medvilninis, vilnonis, pusvilnonis. Audžiant pakaitomis tiesiami 2 krepiniai dešiniosios ir 2 kairiosios sukimo krypties siūlai (kartais tokia seka tiesiami ir metmenys); sudaroma stabili audinio struktūra, o paviršiuje – smulkių skersinių rumbelių reljefas.
Toks audinys mažiau glamžosi, geriau krinta (gražiai klostosi), neblizga. Krepinio pynimo audinių paviršius matinis, o pynimo perdangos išdėstomos netvarkingai. Paplitusios šios krepo rūšys: krepdešinas (tankus, plonas ir gana lengvas audinys, audžiamas iš šilkinių siūlų), krepmarokenas (dažniausiai margintas audinys, audžiamas tik iš cheminio pluošto siūlų), krepsatinas (plonas, blizgantis audinys, audžiamas atlasiniu pynimu iš šilkinių arba medvilninių siūlų), krepšifonas (plonas audinys, audžiamas drobiniu pynimu iš labai sukrių šilkinių arba daugiagijų siūlų), krepžoržetas (labai lengvas audinys, dažniausiai audžiamas iš natūralaus šilko arba cheminio pluošto labai sukrių siūlų). Iš krepo siuvamos suknelės, moteriški kostiumai, palaidinės.
krepas