Kretingà, miestas Lietuvos vakaruose, 21 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 12 km į rytus nuo Palangos; rajono savivaldybės, seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 16 996 gyventojai (2022).
Rotušės aikštės dalis Kretingoje
Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, abipus Akmenos, dalijančios miestą į 2 dalis, kurias jungia 4 tiltai. Per miestą eina Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, plentai į Palangą, Skuodą, Šiaulius, Gargždus, Klaipėdą; Kretingos–Skuodo geležinkelis nenaudojamas.
Medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė Kretingos grūdai) gamyba, lapių ir audinių veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas (Ostsee Fish Kretinga). Bernardinų (Mažesniųjų Brolių Ordino) vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos, kultūros centrai, Kretingos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyrius, Šv. Antano religijos studijų institutas prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto, 2 gimnazijos (J. Pabrėžos universitetinė ir Pranciškonų), M. Daujoto ir S. Daukanto progimnazijos, darželis‑mokykla, meno ir sporto mokykla, suaugusiųjų mokymo centras, vaikų darželis, 3 lopšeliai‑darželiai.
Kretingos herbas
Kretingos muziejus. Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) – archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto šiauriniame pakraštyje yra Kretingos kapinynas. Leidžiami laikraščiai Pajūrio naujienos (nuo 1993), Švyturys (nuo 1994).
Architektūra
Miesto centrinė dalis stačiakampio plano (suplanuota 1607, vykdant Valakų reformą). Vienbokštės trinavės bazilikinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (1617, 1908 perstatyta, lenkų architektas S. Odrziwolskis; turi gotikos, renesanso bruožų) ir bernardinų (pranciškonų) vienuolyno pastatų (1610) ansamblis. Bažnyčios interjere vyrauja renesanso ir baroko bruožai; ypač vertingi 3 sarkofagai, dvejos medinės drožinėtos durys (visi 17 a. pradžia), choro stalės su vienuolių portretais, 3 altoriai su skulptūromis, sakykla su 11 skulptūrų (visi 17 a.), paveikslų Šventoji Šeima ir Šv. Ona aptaisai (abu 19 amžius).
18 a. antros pusės–20 a. pradžios Kretingos dvaro sodyboje išliko rūmai su oranžerija (19 a. vidurys, nuo 1992 Kretingos muziejus), t. p. kitų gyvenamųjų, gamybinių (fachverkinis vandens malūnas, 18 a. pabaiga, akmens mūro alaus darykla, 1836, kalvė, 19 a. antra pusė), ūkinių pastatų, parkas (įkurtas 18 amžiuje). Kiti žymesni pastatai: buvusio vienuolyno vandens malūnas (1822), grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia naujosiose kapinėse (1893, manoma, architektas K. E. Strandmannas), evangelikų liuteronų bažnyčia (perstatyta 1897), pranciškonų gimnazijos pastatas (1932), banko pastatas (1938, architektas M. Songaila). Paminklai: Laisvė (1930, skulptorius R. Antinis, sovietų okupacijos metais nugriautas, 1990 atstatytas), J. A. Pabrėžos (1993, skulptorius A. Bosas, architektas S. Manomaitis).
Kretingos dvaro rūmai su oranžerija (19 a. vidurys, nuo 1992 Kretingos muziejus)
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1253 Kuršo vyskupo Heinricho rašte. 14 a. per Kretingą ėjo prekybos kelias į Prūsiją, veikė muitinė. Nuo 16 a. antros pusės žinomas Kretingos dvaras, priklausęs didžiajam kunigaikščiui, nuo 1572 – Chodkevičiams, Sapiegoms, Zubovams, Tiškevičiams. 1598 minimas Kretingos miestelis. 1602 pastatyta bažnyčia ir įsteigtas bernardinų (pranciškonų) vienuolynas. J. K. Chodkevičius po Salaspilio mūšio 1610–17 pastatydino naują mūrinę bažnyčią (garsėjo vargonais) ir vienuolyną. 1609 Kretingai suteikta Magdeburgo teisė ir herbas. 1610 įsteigta pradžios mokykla. 1611 mieste gyveno 57 šeimos. 17 a. pradžioje buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. Per karą su Švedija 1656 sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. 1774 įsteigta 6 klasių mokykla (1793 perkelta į Telšius); veikė dviklasė (faktiškai – keturklasė) parapinė mokykla (1836 pertvarkyta į valdinę). 1778 Kretinga sudegė. 1789 buvo 144 kiemai. Prieš 1808 įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 sukilėliai buvo kelis kartus užėmę Kretingą.
19 a.–20 a. pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami Rusijos imperijos valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai (tarp jų buvo ir 1830–1831 sukilimo rėmėjų, vėliau – lietuvių spaudos draudimo priešininkų). 1854 ir 1908 Kretinga degė, 1889 sudegė. 19 a. miestas išsiplėtė; tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. 1892 baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per I pasaulinį karą nutiestas Bajorų (prie Kretingos) – Priekulės (Latvija), 1924–32 – Kretingos–Kužių (prie Šiaulių) geležinkelis.
Kretinga 1916
20 a. pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė, 1910 atidaryta valdinė mergaičių pradžios mokykla. 1910 įsteigta vilnų karšykla, 1919 – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis (1921 šios įmonės sudegė), 1921 – aliejinė. 1915–18 ir 1919–50 Kretinga buvo apskrities centras. 1920–32 veikė progimnazija. 1934–40 leistas žurnalas Pranciškonų pasaulis.
1941 06, 1947–49 ir 1951 sovietų valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. II pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas jos centras. 1941 06 25 Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų (daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 08–09 Pryšmančių dvare įkurtame gete). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kardo rinktinės partizanai.
1946 sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas (atkurtas 1991). 1950–95 Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 – rajono savivaldybės centras. 1993 atkurtas Kretingos herbas. 1833 buvo 1317, 1897 – 3418, 1923 – 2532, 1959 – 9690, 1970 – 13 091, 1989 – 19 516, 2001 – 21 423, 2011 – 19 010, 2021 – 17 249 gyventojai.
Kretingos dvaro žiemos sodas