kretingškių tarm, lietuvių kalbos šiaurės žemaičių patarmės vakarinė dalis. Šia tarme šnekama Endriejavo, Kretingos, Rietavo, Salantų apylinkėse. Skiriamosios ypatybės: negalūninių skiemenų trumpieji balsiai i, u platinami ir verčiami ẹ, ọ (kši ‘kiši’, pskọb.lis ‘puskubilis’, gọlîetẹ ‘gulėti’, zikis ‘zuikis’), vietoj bendrinės kalbos ą, ę didesnėje teritorijos dalyje irgi tariama ọ, ẹ (žsi ‘žąsį’, grẹžệms ‘gręžimas’), apie Darbėnus, Palangą, Serapinus – ọu, ẹi (kộust ‘kąsti’, skist ‘skęsta’), apie Rietavą – ọn, ẹn (kộnstẹ, sknst), kaitomų žodžių paradigmose afrikatos č, dž daugiausia (išskyrus kretingiškių tarmės pietinį pakraštį – Endriejavą, Gargždus, Rietavą) keičiamos priebalsiais t, d (jâutẹ ‘jaučio’, mẽdẹ ‘medžio’, jâut'u ‘jaučių’, mẽd'u ‘medžių’). Kretingiškių tarmės pavadinimas pradėtas vartoti 1965 priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje.
L: V. Grinaveckis Žemaičių tarmių istorija: Fonetika Vilnius 1973; Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius 21994; Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija Vilnius 2004.
303