kretinizmas

kretinzmas (cretinismus < pranc. crétin – silpnaprotis), liga, kuri reiškiasi fizinės ir psichinės raidos atsilikimu. Atsiranda dėl įgimtos negydomos sunkios hipotirozės. Endeminis kretinizmas buvo paplitęs vietovėse, kurių biosferoje itin trūksta jodo (dažniausiai kalnuose), 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pasitaiko labai retai, nes jodas vartojamas kaip maisto papildas. Sporadinis (spontaninis kretinizmas) – pavieniai kretinizmo atvejai – pasitaiko dažniau, maždaug 1 iš 3–5 tūkstančių naujagimių. Esant sunkiai hipotirozei naujagimis būna vangus, veidas paburkęs, liežuvis didelis, netelpa burnoje, momenėliai dideli, balsas prikimęs, žemas, silpnai čiulpia krūtį, užsitęsia gelta, užkietėja viduriai. Augdamas kūdikis suserga kretinizmu: progresuoja apatija, raumenų silpnumas, ligonis daug miega, valgydamas springsta, vargina vidurių užkietėjimas, būdinga sausi, lūžinėjantys plaukai, ima atsilikti jo kaulų (vaikas mažaūgis, neproporcingas – trumpu kaklu ir galūnėmis) ir dantų augimas. Sutrinka klausa, kalba, sulėtėja protinis vystymasis. Įtarus įgimtą hipotirozę penktą gyvenimo dieną iš 1–2 kraujo lašų nustatomas tiroidus stimuliuojančio hormono (TSH) kiekis (esant ligai jo padaugėja). Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti (iki 3–4 sav. po gimimo) liga neprogresuoja, kretinizmas neatsiranda. Gydoma tiroksinu.