Krètos rãštas, Kretos-Mikėnų kultūros rašmenų sistemos. Vartotos 21–13 a. prieš Kristų Kretos salos gyventojų (manoma, neindoeuropiečių), gyvenusių iki graikų, vėliau graikų ir kitose salose bei žemyninėje Graikijoje. Kretos raštu rašytų molio lentelių 1900 surado anglų archeologas A. J. Evansas. Skiriami du rašto tipai: hieroglifų ir linijinis. Hieroglifų raštas skirstomas į A (vartotas apie 21–19 a. prieš Kristų) ir B (apie 19–17 a. pr. Kr.), linijinis – t. p. į A (apie 19–15 a. prieš Kristų) ir B (15–13 a. prieš Kristų). Hieroglifų ir linijinis A raštas neiššifruoti. Nenustatyta, kokia kalba parašyti rasti įrašai, manoma, ji nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Skiemeninis linijinis A raštas vartotas ir kai kuriose Egėjo jūros salose. Iš jo atsirado vėlesnis linijinis B raštas (abu raštai turi 55 bendrus ženklus). Linijinį B raštą iššifravo 1952 anglų paleografas M. Ventrisas; nustatyta, kad įrašai parašyti senąja graikų kalba. Linijinis B raštas buvo paplitęs ne tik Kretoje, bet ir žemyninėje Graikijoje (Mikėnuose, Tirinte, Pile, Tėbuose, Orchomene ir kitur); Kretoje rasti šio rašto įrašai apie 200 m. senesni nei rastieji žemyne. Linijinis B raštas yra skiemeninis, turi 90 ženklų, nelabai pritaikytų graikų kalbos fonetikai (neskiriami sklandieji, duslieji ir aspiruoti priebalsiai, ilgieji bei trumpieji balsiai ir kita). Dauguma šio rašto įrašų – molinėse lentelėse išraižyti ūkio tvarkymo užrašai; daugiausia lentelių rasta rūmų archyve. Manoma, iš Kretos linijinio rašto atsirado skiemeninis Kipro raštas. Prie Kretos rašto paminklų skiriamas ir 1908 Faisto rūmuose (Kreta) rastas molinis diskas. Abiejose jo pusėse spirale įrašyti iki šiol neiššifruoti hieroglifai (jų nėra jokiame kitame įraše).
Kretos raštas. Linijinio B rašto įrašas (13 a. prieš Kristų) molio lentelėje, rastoje Pilo rūmų griuvėsiuose